„Backrooms” recenzija: analoginis siaubas didžiajame ekrane 

Analoginis siaubas yra internetinis vaizdo įrašų požanris, imituojantis žemos kokybės medijų, tokių kaip VHS kasečių, ir „rastos medžiagos” (angl. found footage) estetiką. Vienas iš populiariausių šios estetikos kūrinių yra Kane Parsons, žinomo slapyvardžiu Kane Pixels, internetinis serialas „Backrooms” (liet. „Užkuliusiai”). Jame veikėjai, o tuo pačiu ir žiūrovas, nusikelia į begalinį, geltonų tapetų ir dūzgiančių neoninių lempų ofisą, kuriame už kiekvieno kampo atsiranda vis nauja erdvė. Šį šiurpą keliantį labirintą dar būdamas paauglys Kane Parsons sugeneravo su 3D programine įranga „Blender”. Po išgarsėjimo serialas sulaukė tūkstančių perdarymų internete, o šių metų gegužę internetinis serialas buvo adaptuotas ir pasirodė didžiajame ekrane.

Nesėkmingos baldų parduotuvės savininkas Klarkas (akt. Chiwetel Ejiofor) savo sandėlio rūsyje atranda paslaptingą portalą. Jo širdgėlą ir depresiją gydo psichologė Merė (akt. Renate Reinsve). Ji atsimena savo vaikystę ir šizofrenija sergančią motiną. Kai Klarkas tampa apsėstas ir pasiklysta paslaptingame labirinte, Merė pasiryžta jį surasti. Filme nesibaigianti erdvė tampa simbolizuoja praeities traumas, nesugebėjimą pasikeisti. Tai yra esminis pirminio šaltinio ir filmo skirtumas, kuris labiausiai jaučiamas emociškai. Analoginiame siaube nėra logikos, nėra istorijos, yra tik jausmas, kuris kuriamas per atsitiktinumus. Bet kas gali nutikti. Žiūrovui kyla antgamtiško keistumo (angl. Uncanny) jausmas, kai kažkas atrodo „ne taip”. Šis nesaugumo jausmas yra nebūdingas naratyviniame kine. Naratyvinis kinas turi turėti konfliktą, fabulą, temą, pagrindinę mintį. Tai žiūrovą įtraukia, bet šio filmo kontekste ir nuramina – nekelia keistumo.

Įtampa vis dėlto kyla. Will Soodiko parašytas scenarijus įdomiai atskleidžia temas, aprašytas aukščiau, be to atminties, psichinės sveikatos, pagalbos kitiems problemas. Temos meistriškai pinamos tarpusavy. Naudojamos psichologinio siaubo priemonės: lėti kameros judesiai, nenuspėjami siužeto posūkiai,  vis artėjantis blogietis. Kino teatre neretai teko žiūrėti pro pirštų plyšius.

„Backrooms” (2026) yra ypatingas filmas dėl didžiulės interneto kultūros įtakos. „Benderyje” sukurtas pasaulis įtaigiai prisitaiko prie psichologinio siaubo žanro. Tačiau nutoldamas nuo antgamtiško analoginio siaubo Kane Parsons praranda dalį savitos kino kalbos, kuri 2022 metais taip sudrebino internetą.