„Tu gali būti bet kuo. Bet esi niekas“, – pasaulinio lygio šefas taria savo apšiurusio restorano indų plovėjui, save pasiskelbusiam rašytojui Toniui. Kas galėtų pagalvoti, jog šis jaunuolis, kuriam viso filmo metu norisi trenkti per veidą, yra pats Anthony Bourdainas – žymus JAV šefas ir dokumentinių laidų vedėjas. Paremta garsenybės memuarais, režisieriaus Matto Johnsono biografinė drama „Tonis“ vaizduoja Anthony Bourdaino brandos istoriją dirbant virtuvėje Provinstaune, Masačusetse.
Simpatija
Tonis (akt. Dominik Sessa) yra užkietėjęs melagis. Prisimelavęs, jog laimėjo stipendiją romanui parašyti, Tonis pabėga iš namų ir atvyksta į Keip Kodą. Jis turi vieną tikslą: sutikti Nensę (akt. Emilia Jones), savo mokyklos laikų simpatiją. O tada – toliau meluoti, kol užkariaus jos širdį. Girtą ir nepakenčiamą vaikiną jau pirmą naktį sumuša ir palieka be skatiko. Vienintelis būdas likti uostamiestyje ir užkariauti mylimosios širdį – darbas jūros gėrybių užeigoje „Flagmanas“ (angl. The Flagship).
Gyvenimas virtuvėje
Darbas virtuvėje – ne silpniesiems. Maisto atliekos kriauklėje žiūrovui kelia fizinį šleikštulį, o nešvarūs indai niekada nesibaigia. Tempas intensyvus, o šefas (akt. Antonio Banderas) – reiklus: „Ateiti laiku reiškia pavėluoti“.
Pirmuoju Tonio mentoriumi tampa Salas (akt. Leo Woodall), impulsyvus restorano kepėjas. Jis yra viskas, kuo Tonis norėtų būti: stiprus, pasitikintis savimi, o svarbiausia – jam gerai sekasi su merginomis. Kaip trofėjus Salas renka durų staktų kampučius iš kambarių, kuriuose pasimyli. Kai Toniui nepavyksta užmegzti ilgesnio pokalbio su užimta Nense, Salo trofėjų stiklainis nenumaldomai pilnėja.
Visą naktį lėbavę draugeliai nebepajėgia išstovėti savo pamainoje. Taip Tonis sužino realybėje dažnai pasitaikančią virėjų paslaptį – kokainą. Laikrodis tiksi, o Salas pamainoje taip ir nepasirodo. Moki atidarinėti austres?
Melo kojos trumpos
Kiekvieną kartą ekrane pasirodžius Nensei, man sukildavo svetimos gėdos jausmas. Tonis meluoja kaip psichopatas. Žodžiais glamonėja, kaip lapė išsisukinėja iš įtarios merginos klausimų. Tačiau rankų jis nenuleidžia, yra įtaigus. Visa tai suka pilvą labiau nei atliekų troškinys, kurį virtuvės darbuotojai valgo kasdien. Atrodo, jis jau tuoj atpjaus savo staktos gabaliuką, bet prisimena antrąjį mentorių – šefą.
Tai biografinė drama, kurią, atrodo, jau esu mačiusi. Vis dėlto filmas pasižymi kino kompanijos „A24“ kūriniams (ir paties režisieriaus darbams) būdingu kruopštumu bei nuoširdumu. Tikiu, kad jis gali paliesti žiūrovo širdį.
6.0
33
27%
