Išsiskyrimas gali būti vienas sunkiausių išbandymų, kurį žmogus pereina per savo gyvenimą. Šia niūria problema prasideda italų režisierės Isabel Coixet filmas „Trys atsisveikinimai“ (it. Tre ciotole). Tačiau filmo eigoje tematinis dugnas plačiai prasiplečia, o vienas atsisveikinimas tampa trimis…
Absurdas
Filmas prasideda ginču. Iš pirmo žvilgsnio situacija paprasta: Antonijus (akt. Elio Germano) nebegali pakęsti Martos (akt. Alba Rohrwacher) neišsemiamo noro viską daryti savaip. Taigi jie išsiskiria. Bet net šis išsiskyrimas paradoksalus – kalbėdama su sese Eliza (akt. Silvia D'Amico), Marta sako: „Jam įgriso tai, ką iš pradžių įsimylėjo“.
Filmo šerdyje ir yra ši refleksija, jog kartais dalykai įvyksta be aiškios priežasties: kodėl įsimylime, kodėl išsiskiriame arba kodėl… staiga susergame? Taip atsitinka pagrindinei filmo veikėjai, o kadangi filmas pastatytas pagal pusiau autobiografinę knygą, tai primena ir vos kelis mėnesius po knygos išleidimo nuo vėžio mirusią rašytoją Michelą Murgią. Filmas iš tiesų pasižymi neįtikėtinu nuoširdumu, ypatingai svarbia absurdo, bet kartu ir grožio paieška.
Įgyvendinimas
Veiksmas vyksta Romoje, kurią režisierė vaizduoja buitiškai, bet jautriai. Nematome Koliziejaus ar Trevi fontano, užtat kamera gaudo Marijos portretus, nupieštus ant kiekvieno kampo, kavinėse parduodamas ryžių spurgas ir šalikelėje nukritusius ledus.
Filme girdime Martos vidinį monologą – poetišką, gilų. Subjektyvumą kuria ir operatoriaus darbas. Filmas nufilmuotas su nedideliu ryškumo gyliu (angl. shallow depth of field), t. y. vaizdas fone – išblukęs. Sunku matyti toliau ištiestos rankos. Argi ne taip jaučiasi žmogus, iš po kurio kojų slysta pasaulis? Ryškiai matyti vaizdo nepadeda ir ašaros, riedančios kino teatre.
Šviesa laimi
Nepaisant visko, filmas yra labai šviesus. Marta atranda dalykus, dėl kurių verta gyventi, netgi kvailus: keraminius dubenėlius ir K-POP atlikėjo kartoninę išpjovą. Ji mokosi korėjiečių kalbos ir sustiprina santykius su sese. Ne todėl, kad tai logiška, o todėl, kad nori. Ji padeda savo mokinėms ir iš naujo patiria meilę. Galiausiai ji net atleidžia savo buvusiam partneriui.
Tai yra vienas iš tų filmų, kur pagrindinis veikėjas nepasikeičia, bet pakeičia pasaulį aplink save. Ar ne tokie yra superherojų filmai? „Trys atsisveikinimai“ yra tikra atgaiva kino teatre, perpildytame besielių kino hitų (angl. blockbusters).
6.0
33
27%
