Kai tik išgirstame vardą Vilis Vonka, daugeliui prieš akis iškyla keistai žavus, truputį bauginantis šokolado gamybos genijus iš filmo „Charlie and the Chocolate Factory“, kurio vaidmenį atliko Johnny Depp. 2005 metais Tim Burton režisuotame filme, Vonka buvo ekscentriškas atsiskyrėlis, gyvenantis saldžiame, siurrealiame pasaulyje. Tuomet kyla klausimas: ar verta, perkurti filmą, kurio pagrindinis veikėjas jau yra žinomas kone kiekvienam šio pasaulio gyventojui? Atsakymas slypi paprastoje, bet labai svarbioje idėjoje – ne perkurti, o papasakoti pradžią. Būtent tai ir padaro režisierius Paul King 2023 metais pasirodžiusiame filme „Vonka“.
Siužetas
Jaunasis Vilis Vonka (akt. Timothee Chalamet) atvyksta į didmiestį turėdamas tik lagaminą, keletą monetų ir tikėjimą savo šokolado receptais. Jo svajonė – atidaryti parduotuvę garsiojoje galerijoje, kurioje šokolado verslą kontroliuoja savotiška saldumynų mafija. Vos atvykęs Vonka patenka į sukčių pinkles, yra priverstas dirbti skalbykloje, kurioje susipažįsta su kitais apgautaisiais, tarp jų – mergaitė vardu Noodle (akt. Calah Lane), kuri tampa jo artimiausia sąjungininke. Iš šios situacijos gimsta ne tik planas ištrūkti iš sukčių pinklių, bet ir pirmieji žingsniai link to genialaus šokolado gamintojo, kurį pažįstame iš vėlesnių istorijų.
Saldūs vaizdai ir žvaigždėtas ansamblis
Vizualiai filmas atrodo tarsi gyva, judanti iliustracija iš pasakų knygos. Spalvų paletė šilta, saldi, kupina šviesos. Miesto gatvės, vitrinos, interjerai ir kostiumai atrodo taip, lyg būtų sukurti ne tik filmavimui, bet ir žiūrovo vaizduotei palepinti. Kiekviename kadre gausu smulkių detalių – nuo iškabų šriftų iki keisčiausių šokolado gamybos mechanizmų, kurie atrodo kaip kiekvieno smaližiaus svajonė. Didelį džiaugsmą teikia ir gausus žinomų aktorių ansamblis. Ekrane pasirodo Hugh Grant, Olivia Colman, anksčiau paminėtas Timothee Chalamet, Rowan Atkinson ir kiti puikiai pažįstami veidai. Kiekvieno sinefilo širdį paglostys tai, jog, rodos, šiame filme puikūs aktoriai leidžia sau pažaisti. Jų personažai šiek tiek teatrališki, šmaikštūs ar net lengvai karikatūriški ir būtent tai kuria smagią, lengvą atmosferą. Žiūrovui tampa akivaizdu, kad aktoriai mėgaujasi šia pasaka patys ir tas džiaugsmas labai natūraliai persiduoda už ekrano esančiam žmogui.
Muzikinis aspektas
Nepaisant to, kad Paul King režisuotas filmas „Vonka“ yra skirtas šeimai, jį taip pat galėčiau įvardyti ir kaip miuziklą, tačiau muzika esanti filme neerzina ir nepertraukia pasakojimo. Dainos čia gimsta natūraliai, iš situacijų, emocijų ir Vonkos fantazijos. Melodijos lengvos, įsimenančios, sukuriančios šilumos ir pasakos pojūtį. Muzika tampa tarsi klijai, jungiantys scenas ir padedantys išlaikyti filmo ritmą. Filmo pagrindinis siekis nėra pademonstruoti kažkokį vokalinį meistriškumą, juolab, dainos kuria nuotaiką ir spalviną bendrą filmo paveikslą.
Tikėti stebuklais
Filmo šerdis – svajonė ir gebėjimas išlikti geru žmogumi pasaulyje, kuriame dominuoja godumas ir ciniškumas. Vonka laimi ne dėl gudrumo ar galios, o dėl nuoširdumo, kūrybiškumo ir svarbiausia – tikėjimo stebuklais. Jis kuria saldumynus ne tam, kad užsidirbtų, o tam, kad džiugintų. Filmas skirtas ne tik šeimai, bet ir kiekvieno žmogaus vidiniam vaikui, kuris dar patyliukais tiki stebuklais ir svajoją apie didžiulę, spalvotą saldumynų parduotuvę.
Išvada
„Vonka“ pabaigoje palieka lengvumo jausmą. Tai filmas, kurį pažiūrėjęs nori šypsotis, jautiesi tarsi trumpam pabuvęs vietoje, kur viskas yra įmanoma, kur šokoladas gali priversti skraidyti, o gerumas gali nugalėti blogį. To trūksta šiuolaikiniame pasaulyje
Austėja Beniušytė
7.7
72
94%
