Provincijoje gyvenantis jaunuolis kuria avangardo pjeses teatrui, vartoja narkotikus, priklauso pankų grupei. Kai jam sukanka aštuoniolika, jis savanoriškai atsigula į psichiatrijos ligoninę, kad išvengtų karinės tarnybos. Sanitarų žiaurumas, narkotikų sukeliamos haliucinacijos, aplink šmirinėjantys psichikos ligoniai – visa tai tampa jo realybe. Po gydymo, su geltonu bilietu rankose, jis paleidžiamas į laisvę.
Autobiografiniame filme „Aš“ režisierius kalba apie savo 1990-ųjų kartą. Apie „perestroikos“ laikus, kai nemažai jaunų žmonių baigė gyvenimą tragiškai.
„Mūsų psichodelinė revoliucija „nušienavo“ didžiulę „perestroikos“ jaunimo kartą, Vološynas be jokios ironijos konstatuoja: jei prisimeni dešimtojo dešimtmečio pradžią, vadinasi, tu kažkokiu būdu išgyvenai, – matyt, tam, kad papasakotum šią istoriją“ (Georgijus Mcheidzė, www.openspace.ru/cinema).
I. Vološyno (g. 1974) debiutinis filmas „Nirvana“ 2008 m. pelnė festivalio „Kinotauras“ apdovanojimą. Lietuvių žiūrovai jį galėjo matyti tais pačiais metais Naujojo Rusijos kino dienose. Filmas „Aš“ šiųmetiniame „Kinotaure“ įvertintas už operatoriaus Dmitrijaus Jašonkovo darbą.
7.0
74
85%
