1959-ųjų lapkričio 15 d. Trumanas Capote atkreipė dėmesį į naujienų pranešimą apie Kanzaso valstijoje įvykdytą žiaurų keturių šeimos narių sušaudymą. Paskambinęs laikraščio "The New Yorker" redaktoriui Williamui Shawnui, jis pasisiūlė parašyti apie tas žmogžudystes. Iš pradžių rašytojas mąstė apie istorija, kokias pasėkmes mažo miestelio bendruomenės gyvenimui turėjo ši tragedija. Po to jis pasinaudojo galimybe susitikti su dvejais jaunuoliais, kuriems buvo pareikšti įtarimai įvykdžius negailestingą nusikaltimą. Atvirų pokalbių kalėjimo kameroje pasekoje Trumanas Capote parašė tikrais įvykiais paremtą romaną "In Cold Blood", kuri garantavo jam didžiulį populiarumą, milžiniškas pajamas ir inspiravo kino filmo sūkurimą. Tačiau šie įvykiai neigiamai paveikė paties autoriaus psichologinę ir emocinę pusiausvyrą - jis nesugebėjo iki galo užbaigti nė vienos knygos. Kiek vėliau Trumanas Capote prisipažino, kad jei tik iš anksto žinotų kuo viskas pasibaigs, tai niekuomet nebūtų atvykęs į Kanzaso valstijoje esantį Holcombo miestelį ir net nepradėtų domėtis šeimos nužudymo byla.
Režisieriaus debiutanto Benneto Millerio (jis yra aktoriaus Philippo Seymouro Hoffmano jaunystės draugas) filme yra užfiksuoti šeši svarbiausi Trumano Capote gyvenimo metai. Padedamas kartu į Kanzasą atvykusios kolegės rašytojos Harper Lee, jis lengvai užsitarnauja policijos viršininko Alvino Dewey pasitikėjimą. Surinkęs reikiamus leidimus Trumanas Capote tampa vis dažnesniu svečiu kalėjimo kameroje, kurioje kalinami keturių žmonių žmogžudyste įtariami Perry Smithas ir Richardas Hickockas. Jis pradeda naudotis jaunuoliu atvirumu, nes puikiai suvokia, kad surinkta informacija turės įtakos knygos populiarumui ir jo paties karjerai. Tokios manipuliacijos rašytojui kainuoja pernelyg brangiai. Jis tampa priklausomas nuo alkoholio, kuriuo stengiasi numalšinti sielos skausmą, bet piktdžiugiškai laukia tos lemtingosios dienos. Kai tik Perry ir Dickui bus įvykdyta mirties bausmė, tai Trumanas Capote galės užbaigti savo tikrais įvykiais paremtą romaną.
Toronto kino festivalyje įgavęs nerealų pagreitį filmas "Capote" užtikrintai tapo svarbiausių apdovanojimų favoritu. Kino specialistų teigiamai įvertintas kūrinys gavo po penkias "Oskaro" ir BAFTA nominacijas, buvo pakviestas dalyvauti Berlyno kino festivalio ne konkursinėje programoje, o aktorius Philipas Seymouras Hoffmanas beveik be konkurencijos tapo "Oskaro", "Auksinio gaublio", nacionalinės aktorių gildijos, daugelio kino kritikų asociacijų, nepriklausomo kino premijų laureatu. Geriausią vaidmenį savo karjeroje sukūręs Philipas Seymouras Hoffmanas atviravo, kad ruošėsi filmavimui daugiau nei 6 mėnesius ir intensyviai repetavo kūno judesius bei specifinę kalbėjimo manierą. Jis taip pat skaitė knygas apie Trumaną Capote, žiūrėjo dokumentinius filmus, studijavo garso įrašus ir skaitė jo asmeninius laiškus.
7.8
89%
77
