Buvę hipiai Tomas ir Džeri, gražiai senstanti sutuoktinių pora, gyvena ramiai, pagal metų laikų tėkmę. Grįžę iš darbų, jie kartu vakarieniauja, krapštosi darže ir mielai į svečius kviečiasi senus, dažniausiai vienišus draugus. Nereikšmingi pokalbiai prie stalo vienišiams suteikia laimės ir artumo pojūtį, o Tomas ir Džeri priima juos su meile ir atlaidumu. Kartais apsilanko nevalyvas jaunystės draugas Kenas. Prie šios šeimos židinio šildosi jaunatviška, bet nervinga Merė. Ji įtiki, kad Tomas ir Džeri yra jos šeima ir ima naudotis poros svetingumu. Tačiau užsitęsusi Merės iliuzija vieną dieną išsisklaido.
Filmo „Dar vieneri metai" herojai tarsi iš A. Čechovo kūrinių, kur drama vyksta be dramos. „Žmonės pietauja, tik pietauja ir tuo pačiu metu gimsta jų laimė arba dūžta gyvenimai." (A. Čechovas)
Britų režisierius Mike‘as Leigh, kaip ir ankstesniuose filmuose „Paslaptys ir melagystės", „Karjeristės", „Vėjavaikė", herojėmis renkasi paprastas, atpažįstamas moteris. Dažniausiai ne itin gražias, kartais neurotiškas, bet itin moteriškas. Pagrindinius vaidmenis kūrusios aktorės neretai įvertinamos įvairiuose kino festivaliuose. Merės vaidmenį sukūrusi Lesley Manville buvo pripažinta geriausia metų aktore Anglijoje ir ne viename JAV festivalyje.
Filmas „Dar vieneri metai" 2010 m. Kanų kino festivalyje pelnė specialų Ekumeninės žiuri paminėjimą, o 2011 m. filmo scenarijus buvo nominuotas „Oskarui".
