Visame pasaulyje pripažintam australų kino kūrėjui Rolfui de Heerui pavyko sukurti neįtikėtinai stilingą ir efektingą filmą. Šiuolaikinio kino metodais režisierius nugabens jus į gilią senovę ir supažindins su aborigenų gyvenimo tradicijomis bei papročiais. Kūrybiniame procese aktyviai dalyvavo Ramingginingo aborigenų bendruomenės nariai, kurie suteikė unikalią galimybę filmuoti tokiuose Šiaurės Australijos gamtos kampeliuose, kur dar nebuvo įžengęs nė vienas operatorius. „Dešimt kanojų“ - reto grožio etnografinis, antropologinis ir pažintinis nuotykių epas.
Siužeto struktūrą sudaro dvi tarpusavyje persipinančios ir glaudžiai susijusios istorijos, nors jų veiksmo laikotarpius skiria nesuskaičiuojama gausybė metų. Pirmoji istorija vadinasi "Pradžia" ir nukelia mus lygiai 1000 metų atgal į praeitį. Jaunas vyrukas vardu Dayindi geidžia ir trokšta savo žymiai vyresnio brolio Minygululu trečiosios ir jauniausios žmonos. Šis puikiai žino ir nutuokia apie jaunėlio ketinimus, bet nori išvengti genties tradicijų sulaužymo pavojaus, todėl pasižada jam papasakoti pamokančią legendą, kad padėtų broliui pasirinkti teisingiausią kelią savo gyvenime...
Visus svarbiausius Australijos kino instituto apdovanojimus už geriausią filmą, režisūrą, scenarijų, operatoriaus darbą, monatažą ir garsą susižėręs kūrinys pirmą kartą kino istorijoje buvo filmuojamas laukinių aborigenų kalba. Pagrindinius vaidmenis sukūrė neprofesionalūs aktoriai, t.y. vietiniai Arnhemo regiono gyventojai, kurie sąžiningai laikosi senovės protėvių įdiegtų tradicijų. Vos 800 pastovių gyventojų turinčiame Ramingginingo miestelyje nuolat poilsiauja garsiausias aborigenų kilmės aktorius, muzikantas, šokėjas, artistas Davidas Gulpililas, kuris yra filmo siela, pavadinimo autorius ir scenarijaus bendraautorius. Aplink pasaulį dažnai keliaujančios žvaigždės ekrane nepamatysite, bet visą laiką girdėsite jo balsą, nes aktorius bus jūsų gidu aborigenų pasaulyje. Pagrindinis filmo atributas – kanojos, gamintos pagal senąsias genties tradicijas ir šis sunkus darbas buvo iškilmingai patikėtas vyriausiems nariams, nors jie to nedarė jau 50 metų.
Režisierius įkvėpimo sėmėsi iš žymaus antropologo Donaldo Thompsono nespalvotų nuotraukų, darytų dar 1930-siais, o rašydamas scenarijų gyveno tarp tikrų aborigenų, aptarinėjo kiekvienos scenos detales ir kruopščiai siekė autentiškumo. Filmavimo metu operatorius nuolat rizikavo gyvybe tapti krokodilų ir moskitų auka, bet sugebėjo užfiksuoti kvapą gniaužiančius vaizdus. Australijos kino instituto ekspertai pasiūlė "Dešimties kanojų" kandidatūrą "Oskaro" premijai geriausio užsienio filmo nominacijoje gauti, o šalies kino kritikai beveik sutartinai vadina šį kūrinį geriausiu pastarojo dešimtmečio australietišku filmu.
7.4
8%
