Karas yra žmonių tragedija, tačiau neturėtume pamiršti, kad gamta kenčia kartu su mumis. Be pasakotojo balso filmas skleidžiasi tarsi metafizinė simfonija: matome pelenais virtusius miškus, sprogimų išvarpytus laukus, karinės technikos griaučius. Ir vis dėlto gamta nepasiduoda – kaip ir žmogus. Kol viena pusė sėja mirtį, kita – išminuotojai, kūnų ieškotojai, ekologai – fiksuoja tragedijos padarinius ir bando atkurti trapias Ukrainos ekosistemas. Net kai horizonte vis dar dunda, čia vyksta atkaklus atgimimas.
Šiame filme gali būti scenų, kurios kai kuriuos žiūrovus gali trikdyti.
85%
