Juos vienija ta pati svajonė, tačiau skiria tūkstančiai kilometrų. Filme „Svajonių draugai“ mes sutinkame žmones, kurių gyvenimai glaudžiais susiję su kinu.
Han Jong Sil, šiaurės korėjietė nepamirštama šypsena. Ji myli gyvenimą, net jei jį sudaro tokie vienas kitam prieštaraujantys dalykai kaip propaganda, jos pačios svajonės ir ataskaitos apie derlių. Ji nori pagerinti kitų žmonių gyvenimą, rodydama jiems filmus. Pažeidžiama, vieniša ir persmelkta ilgesio, ji akina lyg kometa, skriejanti virš vienodumo jūros.
Penė Tefertiler iš Vajomingo (JAV) taip pat paskyrė savo gyvenimą bendruomenei, siekdama sukurti susitikimų erdvę jauniems ir vienišiems žmonėms. Ji stengiasi įgyvendinti savo kino svajonę su misionierės aistra. Kaip ir Han Jong Sil, jis liepsnoja užsidegimu ir yra kupina gerų norų.
Lazanė su savo bičiuliais Liuku ir Zakarija iš Uagadugu kupini entuziazmo ir pasitikėjimo savimi. Jie rizikavo viskuo, siekdami atidaryti kino teatrą Burkina Fase – vienoje neturtingiausių pasaulio šalių. Vaikinai ant kortos pastatė tikrai nemažai: apleido šeimas ir strimgalviais pasinėrė į verslo avantiūrą. Viso to tikslas – įkvėpti gyvybę nušiurusiam lauko kino teatrui.
Indui Anupui, atvirkščiai, verslas dar niekada nebuvo toks sėkmingas. Jo kino palapinė plyšta per siūles, kai jis suka naujausius Maharaštros valstijos hitus. Šventindamas savo kino juostas vietinėse šventyklose ir turėdamas gerų filmų nuojautą, Anupas tapo neoficialiu „Keliaujančio kino karalium“.
Tačiau pačios geriausios istorijos, žinoma, vyksta už kino salių ribų. Turime galimybe pasimėgauti linksmais nutikimais, įvykusiais šių pramogų rūmų orbitose. Dėl Didžiojo Vado liejamos ašaros, kaubojai bažnyčioje, pavyduliaujančios žmonos ir „Titaniko“ kelionė į Šiaurės Korėją – tai tik keli su neišsemiamu įžvalgumu papasakoti epizodai. Vienijanti svajonių galia suartina mūsų veikėjus. Nuolatinis filmo leitmotyvas yra didysis mažytės laimės siekis, primenantis mums, kad geriausios istorijos nutinka ne tik ekrane.
Visi keturi šio filmo pasakojimai – tai duoklė kiną garbinantiems žmonėms. Tai įkvėpimo šaltinis viso pasaulio kino teatrams ir kino mėgėjams. Pasakojimas apie sunkų darbą, vykstantį už sidabriniame ekrane mirgančių atvaizdų. Uli‘ui Gauke‘i pavyko Šiaurės Korėjoje užfiksuoti unikalius vaizdus, o Andrew Bird‘ui, kuris montavo Faith Akin‘o filmus, kaip antai „Iš kitos pusės“ („Auf der anderen Seite“), pavyko sujungti šias keturias istorijas į puikų dokumentinį filmą apie kino teatrus.
7.0
100%
68
