Iš Magdeburgo į Prūsiją paleidžiamas jaunasis krikščionis Henrikas Montė, augęs ten įkaitu. Su savim jis atsiveža ir vokietę žmoną Kotryną, bet sūnelis Aleksandras lieka įkaitu. Davęs priesaiką kryžiuočių dievams, herojus susigrąžina prūsišką Herkaus Manto vardą ir pradeda sukilimą dėl priešų grobiamų žemių, prievarta diegiamos svetimos religijos. Tačiau ir patį Herkų Mantą drasko vidiniai prieštaravimai dėl savosios tapatybės. Norėdamas civilizuotai elgtis su belaisviais, jis nuteikia prieš save dalį tėvynainių genčių. Pasibaigus kovai, Mantas išsiunčia vėl pastojusią Kotryną į savo tėvoniją, bet vidiniai priešai pagrobia ją, atiduoda fanatiškam pagonių kriviui Alepsiui, kuris paaukoja moterį dievams. Filmo pabaigoje Herkus Mantas vienas su kardu rankoje stovi prieš atjojančius ordino raitelius, tuo metu tolimame vokiečių mieste trylikametis jo sūnus Aleksandras įšventinamas į teutonus.
Apdovanojimai: VI sąjunginio kino festivalio Alma-Atoje (1973) antroji premija. LTSR Valstybinė premija (1973) S.Šalteniui, M.Giedriui, J.Tomaševičiui, A.Šurnai, E.Pleškytei. 1974 metais Sovietų sąjungoje filmą pasižiūrėjo 16,2 milijono žiūrovų.
7.2
77%
95
