Jela Yella

Jela dar kartą pradeda viską iš naujo. Anapus Elbės, Vakaruose, kur galėtų būti darbas ir ateitis. Už savęs ji paliko Wittenbergą, sužlugusią santuoką, nemokią sutuoktinio Beno įmonę. Ji susipažįsta su privačioje įmonėje dirbančiu Filipu. Kapitalo rizikos, stiklinių biurų ir nepalaužiamo judėjimo pasaulyje ji pateisina viltis kaip puiki asistentė. Filipas yra atidus, nesentimentalus, turintis prieš akis tikslą ir tvirtą svajonę, kuri galėtų būti bendra. Jela tampa jo bendražyge. Nepastebimai prabunda sudėtingi meilės jausmai. Tačiau vėl ir vėl kažkas pratrūksta ir traukia ją atgal į paliktą vietą, į jos naują gyvenimą braunasi vaizdai ir balsai iš praeities. Jela siekia bet kokia kaina išsaugoti visa tai, apie ką ilgai svajojo.

Savo aštuntąjame vaidybiniame filme Christianas Petzoldas pasakoja apie jauną moterį, kuri nori rasti savo vietą greičio ir judėjimo pasaulyje; apie žmones, kurie ją palieka; apie naują pažintį, kurioje prabunda senas ilgesys. Įsivaizduojama ir tikrovė, prisiminimai ir laisvumas, atsidavimas ir išskaičiavimas prasiskverbia pro daugiasluoksnes filmo scenas su nesentementalia melancholija ir jautriu tikslumu apie išsvajotą meilę kapitalo rizikos laikais.

Filmą Jela praturtina pagrindinius vaidmenis atliekantys Nina Hoss, Devidas Striesowas ir Hinnerkas Schönemannas – trys žymūs Vokietijos kino aktoriai. Nemažiau svarbus ir epizodinius vaidmenis atliekantys Burghartas Klaußneris, Barbara Auer, Christianas Redlis, Michaelis Wittenbornas, Wanja Mues, Peteris Benedictas ir Martinas Brambachas. Iki šiol visuose Christiano Petzoldo filmuose už filmavimo kameros stovėjęs Hansas Frommas ir šį kartą atliko savo darbą; už montažą buvo atsakinga Bettina Böhler (montavusi filmus „Die innere Sicherheit“, „Gespenster“).

Christianas Petzoldas gimė 1960 m. Hildene. Nuo 1981 m. Christianas Petzoldas gyvena Berlyne, kuriame jis studijavo Vokiečių filologiją ir dramaturgiją. Tame pačiame mieste jis buvo kino kritikas ir keisdamas darbo pozicijas dirbo televizijoje. 1988–1994 studijavo Vokietijos kino ir televizijos akademijoje Berlyne. Tuo pačiu metu jis buvo režisierių Harun Farocki ir Hartmut Bitomsky asistentu.

Christiano Petzoldo vaidybiniai filmai buvo daug kartų apdovanoti:Pilotinnen (1995 m.), Cuba libre (1996 m.; Paskatinamasis žiuri prizas – Max Ophüls festivalis 1996 m.), Die Beischlafdiebin (1998 m.; Prodiuserių prizas Max Ophüls festivalyje 1998 m.), Die innere Sicherheit (2001 m.; Vokietijos kino apdovanojimas 2001 m. – geriausias filmas; Tarptautinis kino kritikų prizas, Kanų festivalyje 2001 m., Hesseno kino prizas 2001 m.), Toter Mann (2002 m.; Adolf Grimme prizas 2003 m., Vokietijos televizijos prizas; Fipa d’Or – Biarritz 2002 m.), Wolfsburg (2003 m.; Tarptautinis kino kritikų prizas – Tarptautinis Berlyno kino festivalis 2003 m. ir Grimme prizas 2005 m.) ir Gespenster (Vokietijos kino kritikų prizas 2005 m. – geriausias filmas).

Jela: 2007 m. Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje Bettina Hoss gavo Sidabrinį Lokį už geriausią moters vaidmenį, Bettina Böhler gavo Femina kino apdovanojimą, Christianas Petzoldas nominuotas Auksinio Lokio apdovanojimui kaip geriausias režisierius. 2008 m. Vokietijos kino apdovanojimuose Ninai Hoss atiteko apdovanojimas už geriausią pagrindinį moters vaidmenį. Vokietijos kino kritikų apdovanojimus gavo Hansas Frommas už geriausią operatoriaus darbą, o Christianas Petzoldas atsiėmė prizą už geriausią vaidybinį filmą.