Atvarę mašiną savo bosui, išdidūs ir besidžiaugiantys savo sėkme vyrukai netrukus sužino, kad prie atokios degalinės klaidą padarė ne nepažįstamasis su „Mustangu", atsisakęs parduoti mašiną, o jie patys. Dar didesnė klaida buvo įsibrauti į nepažįstamojo namus, o užvis didžiausia (ir kvailiausia) iš klaidų buvo šuns pribaigimas. Situacijoje nesigaudantiems savo „torpedoms" bosas paaiškina (kumščių pagalba taip pat), kad jie užkabino ne šiaip eilinį vyruką, o legendinį žudiką Džoną Viką.
Bosas nerimauja ne be reikalo. Atsitiktinių nusikaltėlių įžūlumo įsiutintas Džonas iš slėptuvės išsitraukia seniai praėjusių dienų darbo įrankius ir išsirengia į karo žygį. Sulig kiekvienu šūviu vis labiau artėdamas prie savo šuns žudikų, Džonas nesustos prieš jokią kliūtį. Nelaimingieji automobilio vagys netrukus suvokia, kad nuo Džono Viko įniršio jų niekas neapsaugos.
