Klaustrofobiškas ir psichologinis trileris su stipria erotikos doze pirmą kartą po 17 metų pertraukos Norvegijoje gavo pačią griežčiausią kategoriją (N18). Režisierius Palas Sletaune gan užtikrintai seka patyrusių kino meistrų Alfredo Hitchkocko, Briano de Palma'os, Romano Polanskio ir Davido Lyncho pramintais keliais, todėl šiame filme netrūksta nusikaltimo pojūčio, nenuspėjamų siužeto vingių, stingdančios įtampos, puikių garso efektų, smurto protrūkių, geros muzikos ir mistinio siurealizmo. Šio kūrinio tarptautinė premjera įvyko Venecijos kino festivalio programoje "Venecijos dienos" ir sulaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Net vidurnaktį prasdidėjusio seanso metu salėje neliko nė vienos laisvos vietos.
Džoną neseniai paliko mylima mergina. Tačiau krizę išgyvenančiam ir skyrybų priežasčių ieškančiam vyrui neilgai bus lemta būti vienišiumi. Jis netikėtai tampa kaiminystėje gyvenančių gražuolių Anos ir Kim kerų auka. Viename bute įsikūrusios dvi jaunos, seksualios ir lyg du vandens lašai panašios merginos įtraukia šiek tiek vyresnį Džoną į visai kitokį pasaulį, kuriame jis netrukus nebegalės atskirti melo nuo realybės ir fantazijos nuo sapnų.
Tai yra tik trečiasis 45-erių metų režisieriaus filmas, tačiau po svaiginančio debiuto su trileriu "Nereikalingas paštas" (Junk Mail; 1997 m.) jis nusipelnė garsiausio Norvegijos kino kūrėjo vardo. Palas Sleutane iškovojo prizus Kanuose, Tokijuje, San Paule ir Stokholme, o įtakingas leidinys "Variety" jį įtraukė į perspektyviausių viso pasaulio režisierių sąrašą. Todėl niekas nenustebo, kad dabar jau gerai žinomos dramos "Amerikos grožybės" prodiuseriai siūlė užimti režisieriaus kėdę būtent Palui Sletaune, bet šis atsisakė dėl jo nuomone prasto scenarijaus. "Kaimynuose" talentingasis norvegas dar kartą įrodo savo talentą ir gebėjimą nuo pat pirmųjų minučių įtraukti žiūrovą į nenuspėjamo kino labirintą, kurį mėgina išnarplioti geriausiu 2005-ųjų Norvegijos aktoriumi pripažintas Kristofferis Joneris.
85%
39
