Didžiojo kino debiutantas Florianas Henckelis von Donnersmarckas savo pirmajame filme mėgina atkurti košmariškiausius Vokietijos Demokratinės Respublikos metus. Jis pats parašė ypač stiprų scenarijų ir sąmoningai vengė svajingos nostalgijos praeities laikams, kuria spinduliavo populiarioji komiška drama "Viso gero, Leninai!". Jaunasis režisierius siekė atskleisti tikrąjį žiauraus saugumo režimo veidą, kai daugelis laisvų Vokietijos piliečių buvo siaubingai bauginami, drąstiškai sekami, kompromituojami padirbtais dokumentais ir raginami išduoti artimiausius draugus.
Už lango 1984-ieji. Iki Berlyno sienos griūties liko penkeri pavojingo ir baisaus gyvenimo metai. Vos ne kiekvieną Rytų Vokietijos piliečių žingsnį kontroliuoja 100 tūkst. negailestingų slaptosios policijos Stasi agentų ir dar 200 tūkst. savanorių skundikų, kurie siekia žinoti absoliučiai viską apie kitų žmonių gyvenimus. Saugumui ištikimai tarnaujantis kapitonas Gerdas Viesleris dėl darbo aukoja asmeninį gyvenimą. Jis šventai tiki socialistiniais idealais, sugeba užuosti disidentus per tūkstantį žingsnių ir žino geriausius būdus išgauti informaciją. Kai ministro kėdėje įsitaisęs buvęs kolega Hempfas paprašo atidžiau stebėti neva įtartiną populiaraus rašytojo Georgo Dreimano elgesį, Gerdas Viesleris jo bute įtaiso daugybę "blakių" ir pradeda klausytis vyriškio pokalbių.
Patyręs agentas įsitikinęs, kad Vakaruose dažnai besilankantis menininkas nėra jau toks švarus, koks atrodo. Jis konspektuoja įvykius dieną naktį stebimame bute ir viską detaliai raportuoja įtakingajam ministrui, tačiau svarbių įrodymų ir akivaizdžių įkalčių surasti ilgai nepavyksta. Tuomet klastingasis Hempfas liepia ką nors sufabrikuoti, nes velniškai trokšta pašalinti iš meilės žaidimo Georgą Dreimaną ir be kliūčių užkariauti su juo gyvenančios žaviosios aktorės Kristos Marijos Sieland širdį...
Dėl nesuprantamų priežasčių filmo visiškai neįvertino Berlyno ir Kanų festivaliai, kurių vadovai ignoravo prodiuserių bandymus prasimušti į oficialius šių renginių konkursus. Tačiau 10 mln. eurų pajamos Vokietijos kino teatruose ir septyni Vokietijos kino akademijos nacionaliniai apdovanojimai prikėlė reikšmingą kūrinį naujam gyvenimui, o sėkmingi pasirodymai Lokarno ir Toronto tarptautiniuose kino festivaliuose iškėlė jį pagrindinių 2006-ųjų favoritų gretas. Pagrindinė šio filmo pergalė – „Oskaro“ apdovanojimas už geriausią užsieno filmą.
Geriausiu Europos aktoriumi pripažintas Ulrichas Muhe šiame filme vaidina tiesiog tobulai. Daugelis iš jūsų ilgam įsiminsite praplikusį vyriškį su ausinėmis, pieštuku ir spausdinimo mašinėle. Ištikimas prieš dešimtmetį baimę sėjusios ir jau neegzistuojančios korumpuotos sistemos tarnas pademonstruos žymiai sudėtingesnio charakterio personažą nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
95%
7.1
89
