Labas Vakaras, Ponas Valenbergai God afton, herr Wallenberg

1944 m. liepos mėnesį 32 m. amžiaus Raulis Valenbergas atvyko į Budapeštą su gyvybiškai svarbia misija. Jo pažiūros neatitiko priimtų normų, o metodai pasižymėjo nešabloniškumu. Raulio Valenbergo dėka per trumpus šešis mėnesius sėkmingai išgelbėta daugiausiai žydų per visą II Pasaulinį karą. Raulis Valenbergas pateko į rusų nelaisvę 1945 m. sausio 17 d. Jis taip ir nebuvo išlaisvintas. Filme vaizduojamos paskutinės dvi trys Raulio Valenbergo savaitės Budapešte (1944 m. Kalėdos – 1945 m. sausis). Siužeto centre – du pagrindiniai įvykiai: Raulio pastangos išvaduoti apie 20 sunkvežimyje uždarytų žmonių ir išgelbėti dar 65000 pasmerktųjų nuo geto. Gimęs 1912 m. garsioje Švedijos bankininkų šeimoje Raulis Valenbergas gavo komersanto išsilavinimą, o vėliau dirbo architektu JAV. 1939 m. jis grįžo į Švediją ir užsiėmė delikatesinio maisto importu ir eksportu. Karo metu jis galėjo laisvai keliauti po Vokietiją, Prancūziją ir Vengriją. Tačiau akivaizdu, kad gyvenime jam nepavyko realizuoti visų savo planų.