Italijos laivai sukurti tarsi prabangūs plaukiojantys rūmai. Jiems neįdomūs greičio rekordai...1962-aisiais gegužės 21 d. vienas toks laivas tiesiog dingo. Nebuvo jokio nelaimės signalo, jokio bandymo susisiekti, jokio įspėjimo.Laivas tiesiog dingo. Nuo tos dienos visi, kas galėjo, ieškojo šio laivo, tikėdamiesi, kad jis nenuskendo…
1954-aisiais pastatytas keleivinis laivas ANTONIA GRAZA buvo viso Italijos laivyno pasididžiavimas. Modernus laivas, tikras meno kūrinys. Keleivius supo prabanga: čia jie galėjo ilsėtis ir saugiai bei maloniai leisti laiką jūroje. Jų patogumui buvo įrengtos stilingos kajutės ir sporto salėse, jie galėjo plaukioti baseine ar kvėpuoti gaiviu jūros oru denyje. Laive buvo įrengta prabangi pokylių salė su šokių aikštele, kur romantiškus vakarus, grojant ramioms orkestro melodijoms, galėjo leisti įsimylėjusios poros. Elegantiškame laivo valgomajame buvo patiekiami geriausių Italijos virėjų paruošti patiekalai. Paslaugus laivo personalas visą dėmesį skyrė keleiviams ir vykdė visus jų troškimus. Kiekvienam tai turėjo tapti viso gyvenimo svajonių kelione...
Bet 1962-aisiais pavasarį laivu plaukę keleiviai net neįtarė apie laivą apėmusį nepaaiškinamą blogį, kuris netrukus pakreipė visų likimus ir suplanavo jų paskutinę kelionę...
Gelbėjimo komanda, kurią sudarė geriausi specialistai ir kuriems vadovavo patyręs kapitonas Sean Murphy, praėjus beveik 40 metų surado paklydusį laivą ir, padedant kanadiečių pilotui Džekui Ferrimanui, nusprendė parplukdyti jį į uostą. Bet vos gelbėtojams įlipus į laivą, paaiškėjo, kad jame įsikūręs mirtinas ir pavojingas... Nieko panašaus per visą savo gyvenimą nei vienas jūrininkų nebuvo matęs. Veikiami nepaaiškinamos jėgos, vos įlipę į laivą, ten ir liko. Įkalinti pavojingo jūros velnio...
Netrukus jie suvokė, kad gelbėti teks ne vaiduoklių laivą, o savo gyvybes...
* * *
… kitu kampu
Sutikite, kad šio filmo pavadinimas skamba šiek tiek kvailai ir nuteikia gana skeptiškai. Ne kartą esame girdėję istorijų, skaitę knygas apie laivus vaiduoklius, ir visada tai skambėdavo gana kvailai, netikroviškai ir juokingai, o ne bauginančiai. Tačiau šito negalima pasakyti apie filmą “Laivas vaiduoklis”. Prisipažinsiu, kad ėjau į filmą nusiteikęs labai ir labai skeptiškai, tačiau jau pirmos minutės prikausto savo žiaurumu ir netikėtumu. Įžanga – trumpa ir aiški, o vėliau prasideda tikri smagumynai. Greitis, tikroviškumas, netikėtumas, įtampa, kraupi aplinka, visiems gerai žinomi, akių nebadantys aktoriai ir nuostabi, dar labiau į filmą įsijausti padedanti muzika: visa tai daro šį filmą puikia laisvalaikio praleidimo forma. Žinoma, tie kas ieško kažkokios tai prasmės ar giliai paslėptos minties, jos neras, tačiau to ir nereikia čia daryti. “Laivas vaiduoklis” – puikus laisvalaikio kino pavyzdys, laikas, kaip ir dienos nuovargis dingsta nepastebimai. Nemažai pasako ir tai, kad šalia manęs sedėjusi mergina, daugiau nei puse filmo sedėjo užsidengusi akis. Ir tai geriausiai įrodo šio filmo, kaip “siaubiako” vertę.
/ Arūnas Puščius /
7.0
77%
82
