10 mln. eurų kainavusiame brangiausiame visų laikų Vengrijos filme į didįjį ekraną perkeliamas Nobelio premijos laureato Imre Kerteszo 1975-siais parašytas asmenine patirtimi paremtas romanas, kurio ekranizacija buvo patikėta režisūroje debiutuojančiam pasaulinio garso operatoriui Lajosui Koltai'ui (jis dirbo su režisieriais Istvanu Szabo, Giuseppe Tornatore, Klausu Maria Brandaueriu, Jodie Foster). Ne mažiau svarbiu kūrybinės grupės nariu yra legendinis italų kompozitorius Ennio Morricone, kuris įrašė filmo garso takelį panaudodamas įspūdingą buvusios grupės "Dead Can Dance" vokalistės Lisa'os Gerrard balsą ("Gladiatorius", "Banginių vadeliotoja", "Degantis žmogus", "Informatorius").
14-metis vengrų kilmės žydas Gyuri (jį nuostabiai vaidina talentingas debiutantas Marcellas Nagy) atskiriamas nuo šeimos ir išvežamas į Auschwitzo koncentracijos stovyklą. Jaunas vaikinas ne tik didvyriškai kenčia fizinius ir psichologinius skausmus, bet kartu mėgina suvokti savo tragiško likimo prasmę. Pasibaigus barbariškiems ir sadistiniams košmarams jis grįžta į Budapeštą, bet karo išgąsdinti žmonės bei artimiausi draugai šaltai atstumia Holokausto siaubus išgyvenusį jaunuolį ir stengiasi atsiriboti nuo jo pirmai progai pasitaikius.
Filmas skiriasi nuo panašių kūrinių apie holokaustą, nes scenarijuje (jį parašė pats Imre Kerteszas) labai originaliai ir filosofiškai nagrinėjama okupuotos Europos tema, o svarbiausias akcentas atkreipiamas į paprastas ir asmenines detales. Dėl netikėtos pinigų stokos juostos filmavimo teko nutraukti keliems mėnesiams, tačiau šis faktas visiškai nepakenkė kūrybinei grupei, nes pagrindinis aktorius Marcellas Nagy gerokai suvyriškėjo, pakeitė balso tembrą ir paaugo 10 cm. Būtent dėl šių priežasčių herojaus transformacija ekrane pateikiama ypač tikroviškai ir sukrečiamai, o tam visiškai neprireikė iš anksto planuoto grimo ir prostetikos.
