Naujausias „Užrašų knygelės“ režisieriaus darbas pagal vienos žinomiausių Amerikos rašytojų Jodi Picoult romaną.
Istorija apie šeimą, blaškomą prieštaringų poreikių, apie meilę, triumfuojančią prieš žmogiškąjį silpnumą.
Ana yra sveika, bet ji tokia nesijaučia. Jai tik trylika, o ji jau iškentėjo nesuskaičiuojamą kiekį operacijų, kraujo perpylimų ir injekcijų. Anos sesuo Keit serga itin reta ir agresyvia leukemijos forma. Tikimybė pasveikti – minimali. Norint išsaugoti jos gyvybę, tėvai nusprendė dirbtiniu apvaisinimu susilaukti identiško Keit donoro – Anos. Nuo pat vaikystės mergaitė žino savo gyvenimo tikslą, ir atsakymą, kodėl gimė. Šeimos kasdieninė realybė neišvengiama – kai tik Keit pablogėja, visi šeimos nariai važiuoja į ligoninę kovoti dėl jos gyvybės. Dėl unikalių genetinių savybių tik Ana gali išgelbėti savo seserį Keit.
Trylikametė Anai pradeda suvokti, kad toks jos gyvenimas yra neteisingas. Ji labai myli seserį, tačiau kaip ir kiekvienas žmogus, nori normalaus gyvenimo, kai dėl sesers Keit ligos nereikėtų aukoti draugų gimtadienių, vasaros stovyklų, galimybės tapti sportininke, pagaliau - savo pačios sveikatos. Ji nusprendžia, kad nori tapti mediciniškai nepriklausoma nuo tėvų, todėl susiranda advokatą ir paduoda tėvus į teismą dėl savo medicininio išlaisvinimo.Paauglė atsiduria tokioje situacijoje, iš kurios nėra išeities. Kurį kelią ji bepasirinktų, jis be galo skaudus. Aukotis vardan mylimos sesers ar kovoti už savo teisę į gyvenimą?
Sukrečianti, įtraukianti ir dramatiška istorija, nuo pirmos filmo sekundės prikausto prie ekrano. Filmo autoriai labai subtiliai ir talentingai nagrinėja skaudžią šeimos temą. Kas svarbiau - drastiškomis priemonėmis gelbėti mirštančią dukrą, ar leisti kitai nebūti luošinamai, suteikiant progą gyventi gyvenimą taip, kaip ji nori? Ką reiškia būti gerais tėvais, gera seserimi, geru žmogumi? Ar teisinga daryti viską, kad išgelbėtum vaiko gyvybę, nors tai pažeidžia kito žmogaus teises? Ar verta stengtis suvokti kas esi, jei šios pastangos atveda prie konflikto su savimi? Klausyti savo širdies balso ar kitų patarimų?
„Sielvartas turėtų būti ribojamas įstatymų. Turėtų būti taisyklių knyga, kurioje būtų parašyta, kad atsikelti iš lovos verkiant yra normalu, bet tik mėnesį“ (Iš romano „Mano sesers globėjas“)
7.2
86%
57
