Prašmatniame savo vestuvių pokylyje jaunoji nuotaka Džastina (aktorė Kirsten Dunst) jaučiasi nelaiminga. Staigi jos nuotaikų kaita ir vis gilėjanti depresija kelia didelį nerimą mylinčiam vyrui ir puotą organizavusiai rūpestingai seseriai (aktorė Charlotte Gainsbourg). Po kelių dienų horizonte pasirodo link Žemės pavojingai artėjanti naujoji planeta Melancholija. Džastina tiksliai žino, kad planetų susidūrimo nepavyks išvengti ir niekam nepavyks išgyventi. Nelaukite jokios laimingos pabaigos. Trumpai Lars von Trier „Melancholija" - nepaprastai graži apokaliptinė drama apie neišvengiamą pasaulio pabaigą ir vienas iš geriausių ir prasmingiausių 2011 metų sezono filmų.
Prabangiame dvare su aukščiausios klasės viešbučiu, žaliais golfo laukais ir žirgynu prasideda vestuvių pokylis. Visi svečiai jau susirinko, pasiruošė dovanas ir laukia, bet svarbiausi šventės kaltininkai vėluoja daugiau nei dvi valandas. Džastina (amerikiečių aktorė Kirsten Dunst) ir Maiklas (švedų aktorius Alexanderis Skarsgardas) prabangiu baltu limuzinu dar tik važiuoja, o jaunosios nuotakos sesuo Kler (aktorė Charlotte Gainsbourg) pergyvena ir jaudinasi, kad teks keisti kruopščiai suplanuoto priėmimo dienotvarkę.
Kler yra laimingai ištekėjusi moteris, augina sūnų ir jaučia stiprų turtuolio vyro Džono (aktorius Kieferis Sutherlandas) užnugarį. Būtent jis sutiko finansuoti Džastinos ir Maiklo vestuvių pokylį bei priimti garbingus savo išskirtiniame viešbutyje. Racionalus vyras visapusiškai palaiko mylimosios Kler ketinimus pradžiuginti jaunesniąją seserį Džastiną, kuri pastaraisiais mėnesiais kentėjo gilią depresiją.
Atrodo, kad šventę organizavusiai rūpestingajai Kler pavyko padaryti neįmanomus dalykus. Ji netgi įkalbėjo vienam vakarui susėsti prie bendro stalo daug metų nebendravusius tėvus (aktoriai Charlotte Gainsbourg ir Johnas Hurtas), pakvietė Džastinos viršininką reklamos agentūroje (aktorius Stellanas Skarsgardas), artimiausius bendradarbius, kolegas ir draugus, nepriekaištingai pasirūpino, kad niekam nieko netrūktų. Ji siekia, kad Džastina taip pat jaustųsi laiminga. Bent trumpą vieno vakaro akimirką.
Tačiau Džastina nenori būti laiminga ir neprognozuojamu elgesiu sugriauna banketo idilę, o svečiams suteikia gerą progą pademonstruoti savo ciniškus kaprizus ir parodyti po gražiomis šypsenomis paslėptus tikruosius veidus.
Pasibaigus vestuvių pokyliui Džastina lieka Kler ir Džono namuose. Toli horizonte išnyra niekam nežinoma, neseniai atrasta ir už saulės ilgai tūnojusi paslaptingoji planeta. Astronomo įgūdžių nepamiršęs Džonas tikisi, kad Melancholijos ir Žemės trajektorijos vis dėlto prasilenks ir šeima toliau gyvens laimingai.
Džastina nujaučia priešingai kitokį ir katastrofišką rytojų. Ji tiksliai žino, kad neverta svajoti apie gražią ateitį, nes pasaulio pabaiga neišvengiamai artėja.
Išradingasis danų provokatorius Larsas von Trieras nuostabiai gražiai nufimuotoje fantastinėje dramoje įsivaizduoja pasaulio pabaigą ir artėjančios katastrofos įtakojamą žmonių elgesį. Kaip visuomet pasitaiko kultinio režisieriaus kūryboje, dviejų dalių filme pilna dvejopų prasmių, užslėptų metaforų, skambių frazių, pašiepiančio humoro, vizualių šedevrų ir aktorių vaidybos benefisų. Įspūdingiausią, drąsiausią ir emociškai sudėtingiausią savo vaidmenį sukūrusi Holivudo gražuolė Kirsten Dunst absoliučiai pelnytai gavo geriausios aktorės titulą 2011 m. Kanų festivalyje.
Larsas von Trieras pirmą kartą naudoja gausybę specialųjų vaizdo ir garso efektų, dėl kurių "Melancholiją" būtina žiūrėti pačiame didžiausiame įmanomame ekrane ir tobuliausią garso sistemą turinčioje salėje. Ankstesniuose danų režisieriaus filmuose niekuomet nesigirdėjo tiek daug muzikos. "Melancholijoje" jis didingai groja Richardo Wagnerio romantiškos operos "Tristanas ir Izolda" preliudiją.
Ateikite pažiūrėti, paklausyti, pamąstyti, pribloškiančiai nustebti ir ilgam prisiminti "Melancholiją". Tai vienas iš geriausių ir prasmingiausių 2011 metų sezono filmų.
60%
6.6
72
