Tai unikalus, nepamirštamas, visai nevaikiškas ir toli gražu ne holivudinis animacinis filmas, nusipelnęs iškilmingai pradėti 2009 m. Sandanso kino festivalį. "Oskaro" premija už trumpametražį filmuką "Harvis Krumpetas" apdovanotas australas nulipdė tikrą draugystės istoriją, sujungusią laiškais 8-erių vienišą mergaitę Merę iš Melburno ir 44-erių žydų kilmės ekscentrišką vyrioką Maksą iš Niujorko. Ji tik norėjo patikrinti mamos išsakytą tiesą ir sužinoti, ar tikrai Australijoje vaikai gimsta alaus bokaluose, o Amerikoje atsiranda konservuotų pupelių dėžutėse. Žingeidi Merė parašė laiškelį, bedė pirštu į adresų knygą ir išsiuntė klausimėlį tiesiai į namus išradingajam nepažįstamajam diedukui Maksui, kuris gyvena savanoriškai izoliavęs save nuo velniškai užknisusios visuomenės.
Šmaikštūs dialogai, originalūs balsai, saldžiarūkštis juodas humoras, stilinga moliomacija, neįtikėtinai turtinga vaizduotė triumfuoja nerealiame filme, kuriame "Amelija iš Monmartro" susikryžmina su "Nuodėmių miestu" ir ironiškai nagrinėja draugystę, autizmą, taksidermiją, psichiatriją, alkoholizmą, vaikų gimimo ypatumus, mėsainius su šokoladų, kleptomaniją, pasitikėjimą, nutukimą, neištikimybę, nukirptų nagų kolekcionavimą, vienišumą, užuojautą, poruotis mėgstančius šuniukus, seksualinius ir religinius nepanašumus, žodžiais neatpasakojamą meilę ir norą turėti bent vieną TIKRĄ draugą.
