Intymi ir gaivi romantinė komedija apie vienišumo privalumus ir trūkumus.
Ar įmanoma išsigydyti nuo nelaimingos meilės ir pasprukti nuo iliuzijos, kad kiekvienas bernas privalo būti tobulu vyru? 2008 m. San Sebastjano kino festivalio "Naujų režisierių" konkurso dalyvis užsitarnavo prestižinį jaunimo žiuri prizą. Tai reiškia, kad Woody Alleno ir Erico Rohmero filmų stilistiką perėmęs kūrinys lengvai susikalbėjo su jaunais žiūrovais, kuriems skirtas šis romantiškas, mielas, žavingas, šiltas ir juokingas kūrinys su anekdotinėmis situacijomis ir šarmingais dialogais.
20-metė Soledad (ispanų kalboje šis žodis reiškia "vienatvė") išsiskyrė su sužadėtiniu Niko. Neurotiškai nusiteikusi mergina nusistato naujas gyvenimo taisykles: du ar tris metus - jokių meilių, vaikinų, pasimatymų, romanų. Ji paniškai bijo dar sykį nusivilti ir patirti panašaus skausmo. Vienišė gražuolė įsijaučia į keistus kasdieninius ritualus, išsigalvoja nebūtas ligas, kad galėtų patenkinti keistą norą lankytis vaistinėse, pirkalioti įvairiausius vaistus ir matuotis kraujo spaudimą. Užsispyrusi maištininkė šaltai atrėmia visus bandymus ją nukabinti, kol galiausiai priima pasiūlymą nulėkti į pasimatymą su Niko. Visai kitu architektu Niko, kurį atsitiktinai sutiko kavinėje ir jie vienas kitam patiko. Bet dar neprasidėjus normaliai draugystei Soledad sulaukia netikėto skambučio ... nuo pirmojo muzikanto Niko. Jis persigalvojo, permąstė, suprato ką prarado ir maldauja sugrįžti į tuščią lizdą.
55%
60
