"Tiek daug sekso viename filme dar nematėme per visą Kanų festivalio istoriją", - tokiu skambiu lozungu buvo palydėta amerikiečių režisieriaus Johno Camerono Mitchello erotinės dramos pasaulinė premjera Prancūzijos Rivjeroje. Originaliomis atviro sekso scenomis ir drąsiu požiūriu į šiuolaikinį gyvenimą pasižymintis kūrinys išgarsėjo jau tuomet, kai prodiuseriai elektroniniu paštu viešai išplatino kvietimus epizodinių vaidmenų atlikėjams ir paprašė jų morališkai pasiruošti lytinių aktų filmavimams. Kanų kino festivalio vadovai išdrįso rodyti šį filmą nekonkursinėje programoje ir oficialų seansą suplanavo vidurnaktį, o meno vadovas Thierry Fremaux gyrė jaunosios kartos režisierių už išskirtinę drąsą.
Johnas Cameronas Mitchellas absoliučiai nieko neslepia, nebijo rodyti masinių meilės orgijų ir mėgaujasi akrobatiniais geismo pratimais, kurių primygtinai rekomenduoja žiūrovams nebandyti namuose. Režisierius kategoriškai nesutinka, kad filmas būtų vadinamas pornografiniu, nes seksas čia yra naudojamas kaip metafora ir įrankis, kuris perteikia laimės beieškančių personažų jausmus, keisčiausias baimes ir psichologines problemas.
Niujorkas tarp 2001-ųjų rugsėjo 11-osios ir 2003-ųjų didžiojo saulės užtemimo, kai niekuomet nemiegantį miestą buvo užplūdę milijonai gedinčių turistų. Tuo tarpu miesto veidą formuojantys tikri niujorkiečiai buvo nedovanotinai pamiršti ir ciniškai nustumti į šalį. Dėmesio centre – ieškojimų kelyje atsidūrę spalvingų charakterių personažai. Sekso terapijos specialistė konsultuoja poras, nors pati niekuomet nebuvo patyrusi orgazmo. Penkerius metus draugaujantys gėjai trokšta pakeisti savo seksualinius įpročius ir išbandyti kažką naujo. Depresijos apimta fetišistė slepia savo asmenybę ir liūdesį po odinių drabužių kauke. Buvęs Niujorko meras mėgsta filosofuoti, ieško naujų saviraiškos būdų ir galbūt vieno kito aistringesnio bučinio. Vaikinas ir mergina ryžtasi pakartoti visas Kamasutros knygoje pavaizduotas pozas per vieną meilės sesiją. Jie visi kiekvieną savaitę susitinka legendinio Justino Bongo įkurtame salūne pavadinimu "Shortbus", kuriame su bendraminčiais diskutuoja apie meną, politiką, meilę, muziką ir, svarbiausia - seksą.
Aktorius Peteris Sticklesas buvo įsitikinęs, kad jo mama niekuomet nepamatys šio vaidmens, bet vis tiek liko šiek tiek šokiruotas, kai pirmą kartą išgirdo apie režisieriaus sumanymą. Kai kurie jo kolegos neištvėrė ilgo repeticijų proceso, kuriame teko itin daug improvizuoti, todėl net nesulaukė filmavimo darbų pradžios. Homoseksualios orientacijos neslepiantis Johnas Cameronas Mitchellas norėjo priversti savo aktorius peržengti psichologines ribas, todėl pats ryžosi prieš kameras atlikti oralinio sekso aktą su moterimi, nors to nebuvo daręs savo gyvenime. Nenorėdamas pernelyg išsiskirti iš aplinkos, operatorius Frankas G. DeMarco kai kurias scenas filmavo visiškai nuogas.
7.1
59%
68
