Lietuvių Bradas Pittas - žavusis aktorius Saulius Balandis - sugrįžta į didįjį kiną neįprastoje, gaivalingoje ir erotiškoje tarptautinės komandos sukurtoje dramoje MONA, kurioje susipina universalios temos: meilė, gyvenimas ir... skerdynės.
Nedidelis miestelis, o gal tiksliau kaimas pasaulio pakrašty. Jame ir gyvena paslaptingoji šio pasakojimo veikėja Mona (K. Belicka) - tikras gamtos vaikas, paklūstantis tik gaivališkoms jėgoms. Pagrindinis šios visų pamirštos gyvenvietės pramonės centras - skerdykla. Ši istorija gal niekada nebūtų nutikusi, jei ne keistai susiklosčiusios aplinkybės. Iš pažiūros ramų ir rutina virtusį provincijos gyvenimą sudrumsčia „įsibrovėlis": iš sostinės atvyksta verslininkas Tomas (dar vienas puikus S. Balandžio darbas kine), mat pasimirė jo dėdė, gyvenęs tame miestelyje. Tomui reikia ne tik dalyvauti giminaičio laidotuvėse, bet ir parduoti paveldėtą turtą. Štai tada atvykėlis susipažįsta su Mona. Pažintis tampa lemtinga, nes netrukus vyriškis patenka į pavojingą iliuzijų, aistros ir manijos verpetą.
Tai pripažintos latvių dokumentikos režisierės I. Kalmane debiutas vaidybiniame kine ir jis išties įspūdingas. Pati kūrėja tvirtina norėjusi papasakoti savotišką šiuolaikinę pasaką. Mistikos ir pasakiškos erdvės estetiką tiesiog pribloškiamai perteikia operatorius U. Jancis. Kai kurios filmo scenos ilgam įsirėžia į žiūrovų atmintį. Ne veltui tvirtinama, jog tai vienas gražiausių pastarojo meto kino darbų. Žinoma, reikėtų paminėti ir nuostabią filmo muziką, kurią parašė islandų kompozitorius H. Ō. Hilmarssonas.
„Mona" nėra paprasta drama. Joje persipina mistikos, erotikos, trilerio elementai ir sukuria bemaž siurrealistinę istoriją. Tai dviejų pasaulių susidūrimas, geismo ir manijos liūnas, kuriame kankinasi moteris ir vyras, neįstengiantys pasipriešinti aistrai. Nenuspėjami siužeto vingiai ir subtili aktorių vaidyba paverčia „Moną" subtiliu europietiško kino perlu.
