“Mano namas. Aš negaliu pasakyti, kokiame pasaulio krašte jis yra. Žinau, kad tai mano namas. Jame gyveno daugybė žmonių. Kai kurie atvykdavo ir išvykdavo, kai kurie likdavo. Kažkas iš jų vis dar čia. Kartais name labai šalta. Aš noriu sužinoti, kiek jame žmonių. Bet tai sunku – žmonės dažnai pereina iš vieno kambario į kitą. Kartais trumpam išvyksta. Kartais mes visi pietaujame. Bet niekada nebūname kartu. Žmonės dažnai kraustosi iš vieno kambario į kią. Gal net per dažnai. Nepajėgiu jų suskaičiuoti. Bet dar yra laiko išsiaiškinti, kas čia gyvena.”
Šarūnas Bartas