Filmas nukelia į nedidelį Sicilijos miestelį, kurį prieš trisdešimt metų paliko jaunasis Salvatore. Dabar, tapęs garsiu kino režisieriumi, jis sugrįžta į vaikystės vietas. Prisiminimai vyrą nukelia į tuos laikus, kai kinas buvo vienintelė paprasto žmogaus pramoga. Būtent tada ir gimė berniuko meilė kinui. Nors „nuodėmingus filmus“ kruopščiai cenzūruodavo miestelio kunigas, žiūrovai vis tiek vildavosi ekrane pamatyti nors vieną bučinį.
1989 m. filmas buvo apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas.