Režisieriaus Tristano Bauerio karinė drama yra laikoma vienu svarbiausiu 2005-ųjų sezono filmu Argentinoje, nes atvėrė skausmingą šios šalies istorijos puslapį. Daug diskusijų ir debatų sukėlusiame kino kūrinyje pirmą kartą atkreipiamas dėmesys į 1982-siais Malvinų salose įvykusį konfliktą tarp D.Britanijos ir Argentinos, kurios vadovybė visiškai nebuvo pasiruošusi kariniams veiksmams ir išsiuntė į pražūtį tūkstančius jaunuolių. Be jokio specialaus pasiruošimo, be ginklų, be šiltų drabužių ir beveik be maisto. Per 10 savaičių tragiškai žuvo 650 jaunų žmonių. Netgi išlikę gyvi beviltiškai pralaimėtame mūšyje didvyriai buvo itin greitai pamiršti šalies politikų ir iki šiol kenčia psichologines pasėkmes. Daugiau nei 300 karą išgyvenusių vyrų vėliau ryžosi nusižudyti.
Jaunystės draugo Vargaso bandymas nusižudyti priverčia žurnalistą Estebaną atsukti laiką atgal ir prisiminti žiaurią praeitį. 1982-siais jie buvo jauni, kupini jėgų ir gražiausių svajonių, bet viską sužlugdė Argentinos vadovybė, nesugebėjusi susitarti su D.Britanija kam vis dėl to priklauso Atlanto vandenyne esančios Malvinų salos. Problematišką klausimą buvo nuspręsta išsiaiškinti mūšio lauke. Prieš savo norą į Malvinų salas išskraidinti vaikinai turėjo keletą mėnesių gyventi purve, lietuje ir šaltyje. Kęsdami alkį ir klausydami patriotiškumą įkvepiančių kalbų jie laukė britų kariuomenės atvykimo, bet jau pirmosios oro atakos metu įsitikino, kad jėgos bus nelygios. Praėjus 20-čiai metų Estebanas nusprendžia uždaryti psichologinio ciklo ratą ir dar kartą grįžta į Malvinų salas, kad sudėliotų taškus praeities prisiminimuose ir išsigydytų skaudžiausias žaizdas.
Tikrais įvykiais paremtas filmas buvo sukurtas pagal San Sebastjano kino festivalio kuruojamą finansavimo programą "Cine Construction", kurios dėka jauni režisieriai gauna galimybę įgyvendinti ilgus metus puoselėjamą projektą ir susirasti finansavimą. 2005-siais galutinai užbaigtas kūrinys dalyvavo šio prestižinio Ispanijos festivalio programoje ir buvo apdovanotas aktorės Angelica'os Huston vadovaujamos žiuri specialiuoju prizu. Po to karinė drama laimėjo pagrindinį apdovanojimą Havanos kino festivalyje ir "Goya" premiją (ispaniškąjį "Oscarą") už geriausią užsienio šalies filmą ispanų kalba.
30%
7.6
