Krištolinio ežero stovyklos prakeiksmas sugrįžta
1980-aisiais metais visus pasaulio kinomanus sukrėtė istorija apie jaunuolių grupę, stovyklavusią prie Krištolinio ežero. Kino archyvai pasipildė viena stipriausių siaubo žanro juostų: „Penktadienis, 13-oji“.
Praėjo 28-eri metai ir režisierius Marcusas Nispelas (užsirekomendavęs „Kruvinų žudynių Teksase“ perdirbiniu) ėmėsi iš naujo atkurti ir filmą „Penktadienis, 13-oji“.
Jaunuolių grupelė sužino apie ypatingą vietą – „krištolinio ežero stovyklą“. Ši stovykla dėl keleto paslaptingų ir žiaurių nužudymų uždaryta jau 20 metų. Žingeidūs ir drąsūs (ar bent jau tokie stengdamiesi atrodyti) paaugliai nusprendžia vykti į stovyklą ir ten praleisti savaitgalį.
Nors aplinkinių vietovių gyventojai juo bent keletą kartų perspėja apie „prakeiktą vietą“, jaunimas į tai neatkreipia deramo dėmesio.
Visą pirmą įsikūrimo dieną nepatyrę jokių anomalijų ir nepastebėję nieko neįprasto, jaunuoliai visiškai atsipalaiduoja ir pasiruošia puikiai praleisti laisvalaikį.
Tačiau nusileidus saulei gera nuotaika labai greitai pavirsta siaubu...
