Pakelėje sustoję vyrai aptaria praktinius klausimus: kur dar įmanoma pravažiuoti ir ar užteks degalų? Kieme žaidžia vaikai, lazdomis tarsi ginklais apšaudydami vieni kitus. Konvojui judant žmonės klaupiasi tiesiai ant asfalto – juk už jų gyvybes kariai sumokėjo savo mirtimi. Karas nėra vienmatis reiškinys. Karas – tai nuolatinė mirtis ir kartu būtinybė gyventi toliau. „Rusenančios žemės giesmės“ – scenos iš įvairialypės Ukrainos. Kenčiančios. Viltingos. Mirusios. Gyvos.
„Norime to ar ne, naujienoms apie karą Ukrainoje esame atbukę. Greičiausiai ir nauji karo vaizdai neatskleis nieko, ko dar nežinome. Režisierės Olhos Zhurbos filmas pasakoja apie karo normalizavimą ir apie tai, kaip protu nesuvokiami dalykai tampa kasdienybe, bet gyvenimas tęsiasi. Karas persisunkia į žemę, į mūsų žaidimus ir bendravimo būdus. To matyti nesinori – ir kaip tik todėl pamatyti reikėtų.“ (Programos sudarytojas Vladas Rožėnas)
71
84%
