Kai kurie vaistai būna pavojingesni už ligą
Naujų kelių, minčių ir išraiškos priemonių kine nuolat ieškantis režisierius Steven‘as Soderbergh‘as pasižymi išskirtiniu produktyvumu. Rodos, ką tik kinuose žiūrėjome „Magiškąjį Maiką" ir „Prarastą kontrolę", o dabar žiūrovų teismui pateikiamas dar vienas kūrėjo filmas - „Šalutinis poveikis" (orig. „Side Effects)". Kaip ir ankstesnėse S. Soderbergh‘o juostose, taip ir šioje surinktas puikus aktorių ansamblis: šalia pagrindinius vaidmenis atliekančių Rooney Mara ir Chaning‘o Tatum‘o, svarbius antraeilius personažus suvaidino Catherine Zeta-Jones ir Jude‘as Law.
„Šalutinis poveikis" stilius ir nuotaika šiek tiek primena „Užkratą", kuriame dėmesys buvo nukreiptas į žmogaus bejėgiškumą kovojant su mirtinu virusu. Šios juostos pagrindinė siužeto linija - žmogaus psichikos trapumas ir kartais visiškai nenuspėjamas medikamentų poveikis jai.
Laukdama ketverių metų bausmę kalėjime baigiančio atlikti savo vyro, jauna moteris, rodos, turėtų tik džiaugtis, tačiau ima jausti vis didėjantį nerimą. Vieno priepuolio metu nevalingai save sužalojusi, moteris patenka į ligoninę, kur jai paskiriami nauji, dar neregistruoti antidepresantai. Tačiau šalia pagrindinio poveikio jie turi ir netikėtą šalutinį. Sulig kiekviena tablete moters galvoje kyla vis žiauresnės ir drastiškesnės mintys, kurias seka atitinkami veiksmai. Ar vaistai gali priversti žudyti? Galbūt kai kuriais atvejais šalutinis poveikis yra būtent toks.
Kino pasaulyje vis garsėja kalbos, kad „Šalutinis poveikis" yra paskutinė S. Soderbergh‘o juosta. Neva režisierius pavargo nuo kino ir sieks save realizuoti kitose srityse. Jei taip ir atsitiks, „Šalutinis poveikis" bus paskutinė proga kino mėgėjams įvertinti neeilinio režisieriaus talentą. Ir, žinoma, tikėtis, kad gandai nepasitvirtins.
4.4
8%
