Egzotiškosios "Tropikų karštinės" režisierius sunkiai įsimenama pavarde Apichatpongas Weerasethakulas sugrįžta į "Kino pavasarį" su naujausiu ir, ko gero, asmeniškiausiu kūriniu. Wolfgango Amadeuso Mozarto 250-ojo jubiliejui dedikuotai programai "New Crowned Hope" jis vėl pasiūlė filmą iš dviejų skirtingų dalių, kuriose neįprasta kino kalba pasakoja apie savo tėvus prieš lemtingąjį susitikimą ir užsimezgusį meilės romaną. Tai meditacinis, lėtas ir labai išradingas filmas, kuriame režisierius keliauja per laiką, mąsto apie reinkarnaciją, vadovaujasi vaikystės prisiminimais ir drąsiai perpina vaidybinį kiną su hipnotizuojančiomis abstrakčiomis vaizdo instaliacijomis. Kiekvienas kadras yra kruopščiai apgalvotas ir trykšta žodžiais neapsakoma magija, kuri tiesiog užkrečia žiūrovo sielą. Fone skambančios tailandietiškos dainos, lėtai išsakomi dialogai, medžių ošimas, gamtos skleidžiami garsai ir netgi absoliuti tyla turi didelę reikšmę. Iššifruoti tikrąją kūrinio prasmę nebus taip lengva, todėl nenustebkite, jeigu po seanso išgirsite klausimą "Ką gi visa tai reiškia?".
Didžioji dalis filmo veiksmo skirtingu metu vystosi dviejose Tailando ligoninėse, o abiejų tarpusavyje nesusijusių istorijų įvykiai ir personažai kartojasi. Mažo miestelio ligoninėje dirbanti gydytoja Toa pameta galvą dėl žavingojo kolegos Tejaus. Tačiau mergina yra pernelyg drovi ir neapsisprendusi, kad išdrįstų prabilti apie jos širdį užplūdusią meilę, o keistas užsisvajojusio ir ją vesti trokštančio vaikino elgesys niekaip nepalengvina sudėtingos situacijos. Be to, Toa vis dar negali pamiršti šiltų jausmų mielam orchidėjų ekspertui Numui, su kuriuo neseniai susipažino gėlių turguje. Toje pačioje ligoninėje jaunas dantistas Ple savanoriškai be jokio užmokesčio gydo tragiškai žuvusį brolį primenantį budistų vienuolį Sakdą. Du vyriškius sujungia draugiškas ryšys ir aistra muzikai, nes Ple yra talentingas dainininkas, o Sakda prieš įstodamas į vienuolyną svajojo tapti didžėjumi ir mėgsta groti gitara.
Antroji istorija nukelia žiūrovus į žymiai modernesnę ligoninę šalies sostinėje Bankoke. Įvykių sukūryje atsiduria iš kariuomenės pajėgų atvykęs medicinos specialistas Nongas, kuris atsakinėja į meilės trikampyje užstrigusios gydytojos Toa klausimus, o po to netikėtai sutinka seną draugą, kuriam atliekamos įvairios procedūros. Po to jis nusprendžia apžiūrėti ligoninę, pabendrauti su darbščiomis seselėmis ir išklausyti pacientų problemas. Pamainos pabaigoje gydytojas Nongas susitinka su savo mylimaja, kuri nori parodyti naujos darbovietės nuotraukas, tačiau jam šią akimirką labiau rūpi tik seksas.
Išminties perlai, laikotarpių fragmentai, ateities vizijos, muzikiniai elementai yra kertiniai šio tylaus, keisto ir šviesaus filmo akmenys. Kūrinys spinduliuoja tobulą grožį, įtraukia į galvosūkio labirintą, pasižymi savitu išskirtinumu ir netelpa į jokio kino žanro rėmus. Režisierius pirmąją filmo dalį dedikuoja savo mamai, o antrąją skiria tėvui. Jie abu taip pat buvo gydytojais, todėl Apichatpongas Weerasethakulas visą vaikystę praleido ligoninių ir medicininės įrangos aplinkoje.
7.1
72
92%
