„Jei sužinotum, kad esame ne vieni... jei kas nors tau tai parodytų, jei įrodytų – ar tai tave išgąsdintų? Šią vasarą tiesa priklauso septyniems milijardams žmonių. Mes artėjame prie... Tiesos dienos.”
Tris kartus „Oskaro“ laimėtojas Stevenas Spielbergas grįžta prie mokslinės fantastikos žanro su įtemptu trileriu „Tiesos diena“. Filmas nukelia į netolimą ateitį, kurioje dešimtmečius saugotos vyriausybinės paslaptys apie nežemiškos civilizacijos pėdsakus Žemėje iškyla į viešumą.
Istorijos centre – paprasti žmonės, priversti susidurti su egzistenciniu šoku, kai anoniminiai šaltiniai nutekina neginčijamus įrodymus apie svetimų civilizacijų lankymąsi mūsų planetoje. Tai nėra filmas apie kosminį karą, o greičiau apie psichologinį ir socialinį lūžį: kaip keičiasi religija, politika ir žmogaus mąstymas tą akimirką, kai oficialiai pripažįstama – mes nesame vieni. Per paranojos ir vilties prizmę Spielbergas meistriškai analizuoja, ar žmonija yra pasiruošusi sužinoti didžiausią visatos paslaptį.
93%
