1962-aisiais Sovietų Sąjunga Kuboje sumontavo savo gynybines raketas, kurios konflikto atveju per kelias sekundes galėjo sunaikinti ištisus Amerikos miestus. Kenedžio administracijai teko ieškoti skubaus sprendimo, kaip reaguoti į tokį komunistų poelgį. Visa naikinantis atominis karas galėjo prasidėti bet kurią akimirką, nors vienai iš šalių padarius neteisingą ėjimą… Į konfliktą buvo įtrauktos slaptosios tarnybos, aukščiausios dviejų didžiausių valstybių valdymo karinės ir politinės institucijos. Bet kokia kaina reikėjo susitarti dėl taikaus problemos sprendimo. Net ir praėjus beveik 40 metų po šio vos tragiškai nepasibaigusio įvykio, Kubos krizė laikoma vieninteliu dviejų valstybių konfliktu, kai atominis karas atrodė beveik 99% įmanomas. Laukė baisios dienos ir nemigo naktys tiek Džonui Kenedžiui, tiek Nikitai Chruščiovui. Šaltasis karas pasiekė savo apogėjų ir galėjo baigtis tragiškai... Atgabentos į Kubą Sovietų raketos per dvi savaites buvo sumontuotos ir parengtos “ekstra” atvejui. Jos būtų taikiusios šiauriau Vašingtono ir 80 mln amerikiečių galėjo žūti mažiau nei per 10 minučių... Kenedžio karinė vadovybė siūlė invaziją į Kubą ir karinių oro pajėgų antpuolius. Tai galėjo pasibaigti didžiausia visų laikų tragedija. Prezidentas ir jo artimiausi bičiuliai patarėjai – Bobby ir Kenny O’Donnel, - per 13 dienų turėjo rasti kitą sprendimą...
Šių trijų vyrų santykiai, jų veiksmai, stengiantis išgelbėti žmones, menkai nutuokiančius apie visą Kubos krizės rimtumą, – įspūdingo politinio trilerio “Trylika dienų”, kainavusio net 80 mln$, pagrindas.
Scenarijus paremtas istoriniais dokumentais, įskaitant milžinišką Baltųjų Rūmų dokumentaciją ir interviu su gyvais liudininkais. Kai kam tai gali sukelti nostalgiškus prisiminimus apie laikus, kai dar buvo gyvų herojų, nes, atrodo, kad dabar į daugelį dalykų žiūrima su nemenka cinizmo doze...
7.0
74%
94
