Atokioje saloje netoli Taipėjaus pasirodo paslaptinga moteris – efemeriška ir nenuspėjama, įkūnijanti kažką pirmykščio ir, kartu, nežemiško.
Saloje gyvenantis vyras, kadaise svajojęs apie pabėgimą, dabar yra įstrigęs tarp praeities, kurios negali pakeisti, ir ateities, kurios nenori priimti. Vietoje, kur laiką ir atmintį nusineša vanduo, jųdviejų gyvenimai susilieja kaip dvi srovės, plukdančios ilgesio, prisirišimo ir išsilaisvinimo paslaptis.