Už Kadro Offscreen

"Kino pavasaris" kviečia įvertinti jaunosios kartos režisieriaus Christofferio Boe trečiąjį filmą, kuris absoliučiai skiriasi nuo ankstesniųjų darbų "Rekonstrukcija" ir "Allegro". Tai genialus, nenuspėjamas, originalus ir nepamirštamas kūrinys, labiausiai panašus į kino kūrėjo realybės šou. Daugiau nei 90 minučių jums teks spėlioti, kas gi iš tiesų rodoma ekrane - dokumentinė juosta, vaidybinė drama ar tiesiog daniška "Bleiro raganos" versija.Tik pačiame finale du draugai Boe ir Bro išduoda kai kurias žaidimo taisykles, bet vis tiek palieka daug neatsakytų paslapčių. Kas yra tikrasis filmo režisierius? Kaip atskirti teisybę nuo suvaidintų scenų? Kiek aktoriams buvo leista improvizuoti?Ar visi eksperimento dalyviai tikrai žinojo, kad jie visą laiką buvo filmuojami?Mažo biudžeto eksperimentinis filmas labiausiai išryškino charizmatiško aktoriaus Nicolaso Bro talento aruodus. Storiausias Danijos aktorius dažniausiai kurdavo antrojo plano vaidmenis svarbiuose filmuose, bet pagaliau gavo unikalią progą parodyti viską, ką gali. Šį kartą jis yra aktorius, režisierius, scenaristas ir režisieriaus asistentas. Nicolas Bro vaidina aktorių Nicolasą Bro, kuris trokšta sukurti filmą apie save. Jo geriausias draugas Christofferis Boe geranoriškai paskolino kino kamerą tokiam kilniam reikalui ir patarė pasiruošti kuo daugiau medžiagos, bet vyriškis neteisingai suprato užduotį ir peržengė padorumo ribas. Jis pradeda filmuoti absoliučiai viską ir įpainioja į šią aferą savo žmoną, geriausius draugus bei kolegas. Galiausiai aktoriaus mylimoji Lene Maria Christensen neišlaiko tvyrančios įtampos ir išeina iš namų, o laimingai gyvenusi šeima atsiduria ties skyrybų praraja. Nicolas Bro mėgina užglaistyti santykius, bet net tokiais reikšmingais momentais vis tiek nepamiršta įsijungti skaitmeninės kameros, fotoaparato arba diktofono.Danijos nepriklausomo kino forume "Natfilms" debiutavęs kūrinys buvo pakviestas dalyvauti Venecijos kino bienalės specialioje programoje "Venecijos dienos" (joje iškovojo jaunimo žiuri prizą "Kitokia vizija"), Londono tarptautiniame kino festivalyje ir Roberto Redfordo globojamame nepriklausomo kino festivalyje "Sundance", į kurį trokšta patekti kiekvienas režisierius. Tai yra filmas apie jausmus be meilės. Tai yra siaubo filmas be niekšingo žudiko. Keisčiausia, kad šio filmo nesupratę Danijos žiūrovai ignoravo jo seansus kino teatruose, bet tarptautinių festivalių publika kūrėjams negailėjo plojimų ir gerų atsiliepimų.