Jeigu mokykloje bent šiek tiek domėjotės Prancūzijos istorija, o tiksliau Šimto metų karu (1338 – 1453) tai didvyriškos drąsuolės Žanos D'Ark žygdarbiai nebus naujiena. "Filmo pabaigą sukūrė istorija ir jos neįmanoma pakeisti",- teigė prancūzų režisierius Lucas Bessonas, kurio sukurtame istoriniame epe "Žana D'Ark" tradicinio laimingo finalo tikrai nepamatysite. Kad ir kaip būtų gaila ir graudu, 1431 m. gegužės 30 d. Ruano turgaus aikštėje nepailstanti kovotoja už Prancūzijos laisvę buvo sudeginta ant laužo. Tuo metu jai buvo devyniolika ...
Tačiau šiame prancūziškame filme tikrai nėra atpasakojama Prancūzijos didvyrės ir 1920 m. šventąja pripažintos mergaitės biografija. Greičiau - tai unikali Luco Bessono vizija, kuri sukrės daugelį žiūrovų. Režisierius laikosi istorijos nustatyto laiko ir veiksmo vietos, tačiau daugelį įvykių interpretuoja savaip, panaudodamas įspūdingus specialiuosius efektus, meistriškai įpindamas iš koto verčiančių komiškų elementų… Didelis dėmesys skiriamas muzikai (ją sukūrė etatinis režisieriaus kompozitorius Ericas Serra) ir masinėms mūšių scenoms, kurios savo žiaurumu ir išlieto kraujo kiekiu nedaug nusileidžia karinei dramai "Gelbstint eilinį Rajaną".
Tai vienas gražiausių, didingiausių pastarųjų metų filmų apie tikėjimą, meilę, ištikimybę…
Nuo pat mažų dienų Žana D'Ark buvo auklėjama katalikiškoje šeimoje. Ji tvirtai tiki į Dievą, kiekvieną dieną eina išpažinties ir stengiasi džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka. Netrukus, mergaitė pradeda girdėti balsus iš dangaus ir matyti Dievo viziją. Vieną dieną, pakilus vėjui, laukuose ji suranda kardą. Vos sugrįžusi į kaimą, kurį jau atakavo anglų kariuomenės smogikai, ji tampa savo sesers žiauraus nužudymo ir išprievartavimo liudininke. Tai buvo pirmasis Ženklas…
Po septynerių metų Žana D'Ark (Milla Jovovich) atvyksta į Chinoną, kur tuo metu gyvena Prancūzijos valdytojas Charlesas (John Malkovich). Jis negalėjo būti oficialiai karūnuotas tol, kol anglų kariuomenė buvo užgrobusi Reimsą, kuriame buvo karūnuojami ir šventinami visi Prancūzijos karaliai. Po atviro pokalbio su jau gerai žinoma Dievo pasiuntine Charlesas, paklausęs savo anytos Yolandos D'Aragon (Faye Dunaway) patarimo, leidžia jaunutei merginai vadovauti Prancūzijos kariuomenei.
Nors pagrindiniai pulko stipruoliai Gillesas de Raisas (Vincent Cassel) ir Jeanas Dunoisas (Tcheky Karyo) nelabai tikėjo Žanos mokėjimu jodinėti ant žirgo ir koviniais sugebėjimais, jaunoji drąsuolė greitai išsikovoja saviškių pasitikėjimą ir anglų kariuomenės vadeivų pyktį. Viena po kitos yra išlaisvinamos Orleano tvirtovės, o į pagrindinį mūšį Žana D'Ark pakyla būdama sunkiai sužeista. Visagaliai anglai nejuokais išsigąsta mergaitės, su Dievo vardu vedančia karius į mūšį. Greitai savo vartus atveria ir Reimsas, kurio katedroje Charlesui buvo uždėta karūna.
Tačiau netrukus sėkmė nusisuka nuo Žanos D'Ark. Nesėkmingai baigiasi mūšis prie Paryžiaus tvirtovių - Charleso VII-ojo pažadėtojo pastiprinimo Žana taip ir nesulaukė. Tuo tarpu, ta pati Yolanda D'Aragon pradeda skleisti idėjas, kad kovotoja už Prancūzijos laisvę išprotėjo. Sekančiame mūšyje mergina patenka į iš anksto suplanuotus spąstus ir atsiduria nelaisvėje. Žana D'Ark nugabenama į Ruaną, kur prasideda nusidėjėlės prieš bažnyčią teismas. Tačiau savo poelgius drąsuolė sutinka aptarti tik su jai vienai pasirodančiu žmogumi (Dustin Hoffman), kuris vienintelis yra ir jos Dievas, ir advokatas, ir budelis. Tuo tarpu, Prancūzijos karalius, dėl kurio Žana kovojo ir rizikavo savo gyvybe, palieka Žaną D’Ark likimo valiai…
ISTORIJOS FAKTAI
1412 m. sausio 5 d. mažame Šampanės (Champagne) provincijos miestelyje Domremy gimė Žana D'Ark. Jos tėvai buvo krikščionys, bet labai neturtingi žmonės.
1415 m. Prancūzijos pulkai nusprendė pasipriešinti anglams ir nutraukti jų invaziją Normandijoje. Tačiau šis išpuolis baigėsi tragiškai - 1415 m. spalio 25 d. puikiai organizuota ir gerai ginkluota anglų kariuomenė tiesiog nokautavo prancūzus, kurie neteko net 7000 riterių.
1424 m. vasarą Žana D'Ark pirmą kartą išgirdo balsus iš Dangaus. Jos teigimu, mergaitei pasirodę angelai (šventieji Catherine, Michaelas ir Margaret), kurie liepė jai nusikirpti plaukui, užsidėti vyriškus drabužius ir susitikti su nekarūnuotu Prancūzijos karaliumi Charlesu.
1429 m. vasario mėnesį po 11-os dienų klajonių per anglų užgrobtas teritorijas Žana D'Ark atvyko į Chinono pilį, kur tuo metu gyveno Charlesas. “Dievo pasiuntinė" susitiko su Charlsu ir perdavė savo misiją: "Rojaus karalius mane atsiuntė, kad išlaisvinčiau Orleaną nuo anglų grobikų ir atvesčiau Karalių į Reimsą, kur jis bus karūnuotas ir pagerbtas". Charlesas pažadėjo viskuo pasirūpinti.
1429 m. balandžio mėnesį Tourso mieste Žanai D'Ark buvo įteikti visi ginklai, apranga, kardas ir vėliava, ant kurio buvo atspausdintas Dievo paveikslas ir žodžiai "Jesus, Maria".
1429 m. gegužės 8 d. nuo anglų apgulties buvo išlaisvinta paskutinė Orleano miesto tvirtovė. Tai buvo pirmoji Žanos D'Ark pergalė.
1429 m. birželio 18 d. įvyko mūšis prie Pathay'aus: lordo Tallboto kariuomenė buvo lengvai nuginkluota, o prancūzų pulkai prarado vos tris žmones.
1429 m. liepos 17 d. Reimso mieste buvo karūnuotas Prancūzijos karalius Charlesas VII-asis.
1430 m. prasidėjo labai sunkūs laikai Žanai D'Ark ir jos vadovaujamiems kariams: nelaimėta nei vienas mūšis, nesėkmingai baigėsi bandymas išlaisvinti Paryžių.
1430 m. spalio 23 d. kovodama Compiegne miestelyje (netoli Paryžiaus) Žana D'Ark pateko į nelaisvę ir buvo parduota anglams. Kaip bebūtų keista, Prancūzijos karalius, dėl kurio ji kovojo ir rizikavo savo gyvybe, net nebandė jos išlaisvinti.
1430 m. gruodžio mėnesį Žana D'Ark buvo atvežta į Ruaną (dabartinę Normandijos sostinę), kur buvo kalinama, kankinama ir teisiama.
1430 m. vasario 21 - gegužės 23 d. vyko oficialus Žanos D'Ark teismas.
1431 m. gegužės 30 d. kovotoja už Prancūzijos laisvę buvo apkaltinta raganyste ir nepaklusnumu bažnyčiai, nes ji dėvėdavo vyriškus drabužius, kas tais laikais buvo griežtai uždrausta. Žana D'Ark buvo sudeginta ant laužo Ruano turgaus aikštėje.
1456 m. (praėjus ketveriems metams po to, kai Prancūzija iškovojo nepriklausomybę) Prancūzijos karalius Charlesas VII-asis įsakė oficialiai peržiūrėti 1431 m. teismo išrašus.
1456 m. liepos 7 d. teismas iškilmingai paskelbė, kad visi kaltinimai Žanos D'Ark atžvilgiu yra neteisingi.
1920 m. Žana D'Ark buvo kanonizuota. Romos bažnyčia pripažino Prancūzijos didvyrę Šventąja.
Prancūzijoje buvo įteikti "Lumieres" prizai, kurie lyginami su "Auksiniais gaubliais", nes nugalėtoja renka spaudos ir televizijos atstovai. Geriausiu prancūzišku filmu buvo pripažintas istorinis epas - "Žana D`Ark".
