Žmogus be vardo, be gyvenamosios vietos, be atminties, be praeities. Nepaisant to, jis nusipelno gyventi ir patirti visus gyvenimo malonumus.
Didžioji dauguma kino specialistų ekscentriško režisieriaus Aki Kaurismaki sukurtą šedevrą 2002 metų tarptautiniame “Kanų kino festivalyje” vadino pagrindiniu festivalio favoritu ir prognozavo jam "Auksinę palmės šakelę".
Po pirmojo šios gyvenimiškos komedijos seanso netgi nenuspėjamasis David Lynch iškėlė į viršų dešinės rankos nykštį ir ištarė frazę "Puikus filmas", tačiau jo vadovaujama žiuri komisija vis dėlto nusprendė skirti "Žmogui be praeities" antrąją vietą – “Didįjį žiuri prizą" arba "Grand Prix" ir geriausios aktorės apdovanojimą.
Vyras (akt. Markku Peltola) atvyksta į Helsinkį ieškoti darbo. Vos tik išėjęs iš geležinkelio stoties ir prisėdęs ant pirmo pasitaikiusio suoliuko, jis tampa brutualaus užpuolimo auka. Trys chuliganai žiauriai sumuša ir apvagia nepažįstamąjį, palikdami tik metalinę suvirintojo kaukę. Praradę bet kokias viltis išgelbėti daug kraujo netekusį pacientą, ligoninės gydytojai paskelbia jį mirusiu. Tačiau tai jie padarė perdaug anksti.
Sąmonės netekęs ir kaip mumija užbintuotas vyras ištrūksta iš giltinės nagų, pabunda iš komos būsenos, atstato į vietą sulūžusią nosį ir pats išeina iš ligoninės. Jis visiškai nieko neprisimena - nei savo vardo, nei namų adreso, nei socialinio draudimo knygelės numerio, nei profesijos, nei atvykimo tikslų, nei savo praeities. Tačiau šios mažos smulkmenos netrukdo vyrui pradėti visiškai naują gyvenimą, kuriame vėl reikės ieškoti gyvenamosios vietos, gerai apmokamo darbo, ištikimų draugų ir amžinos meilės.
Pirmą naujo gyvenimo naktį jis užmiega tiesiog prie upės kranto. Kitos dienos rytą vaikai atveda nepažįstamąjį tiesiai į Helsinkio priemiesčio benamių rajoną, kurio nuoširdūs gyventojai užsispyrusiai kovoja su skurdu, bedarbyste ir žiauria valdininkų biurokratija. Iš šiukšlių konteinerio padarytame namelyje. Užsigydęs žaizdas neturtingai gyvenančios moters Kaisos (akt. Kaija Pakarinen) namuose, M (taip jis save pasivadina tiesiog šiaip sau) nusprendžia rūpintis savimi pats. Jis susitaria su griežtu apsaugos darbuotoju Anttila (akt. Sakari Kuosmanen), kad būtinai atidirbs už išnuomuotą gyvenamąją vietą šiukšlių konteineryje ir visuomet prižiūrės labai piktą šunį vardu Hanibalas, kuris taip pat turi didelę paslaptį.
Kiekvieną penktadienį visi benamiai su viltimi laukia atvykstant "Išgelbėjimo armijos" su nemokamu maistu ir muzikine grupe. Vieno tokio susitikimo metu M susipažįsta su savanore talkininke Irma (akt. Kati Outinen), kuri parūpina jam drabužių ir suranda darbą. Netrukus, vyras pradeda po truputį prisiminti, kad jis moka stipriai mylėti ir turi verslininko gyslelę.
7.5
95%
23
