Vilniuje savo finišą pasiekęs 17-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalio „Kino pavasaris“ šiemet buvo uždarytas romantišku Frederico Beigbederio filmu „Meilė trunka trejus metus“.
Su sostinėje šurmuliavusia kino švente atsisveikino ir F.Beigbederio režisūrinį debiutą stebėjo žiūrovų 2012 metų Lietuvos kino aktore išrinkta Toma Vaškevičiūtė, aktorės Aurelija Tamulytė, Monika Bičiūnaitė, Gražina Baikštytė, Larisa Kalpokaitė, Juozas Budraitis, Aistis Mickevičius, kino kritikė Izolda Keidošiūtė, režisierius Oskaras Koršunovas ir kiti.
Kaip sakė filmą „Meilė trunka trejus metus“ pamačiusi aktorė L.Kalpokaitė, meilė tokia pati, nesvarbu kuriame pasaulio kraštelyje bebūtum – ar Lietuvoje, ar Prancūzijoje. F.Beigbederio to paties pavadinimo knygą skaičiusi moteris geriausiai įvertino pagrindinio filmo aktoriaus Gaspard‘o Prousto darbą ekrane.
„Filme ironijos per akis, bet ji lengva. Šis filmas nereikalauja ypatingų apmąstymų, jis skirtas lengvai praleisti laiką. O meilė... Jos trukmė kuo įvairiausia. Tie treji metai, matyt, atkeliavo iš asmeninės kūrėjo patirties. Meilė gali trukti ir dešimt metų, ir mėnesį, viskas nuo priklauso žmogaus“, – svarstė L.Kalpokaitė, paklausta, ar kada nors pati mylėjo trejus metus.
Žiūrovai šalies kino teatruose gyvenimiškos ironijos, šypsenų ir meilės kančių pilną filmą „Meilė trunka trejus metus“ gali išvysti jau nuo šiandien, kovo 30 dienos.
Filmui „Meilė trunka trejus metus“ pasiekus Lietuvos kino teatrus, pateikiame įsimintiniausias F.Beigbederio knygos „Meilė trunka trejus metus“ citatas:
„Skyrybos – tai nekaltybės praradimas protu.“
„Pirmais metais perkami baldai. Antrais metais baldai perstatomi. Trečiais metais baldai pasidalinami.“
„Bet per ilgai melavau pats sau, kad vieną dieną neimčiau meluoti dar ir kitam.“
„Po trejų metų pora turi skirtis, nusižudyti arba daryti vaikus – tai trys būdai patvirtinti savo pabaigą.“
„Meilė – nuostabi katastrofa: žinoti, kad trenksiesi galva į sieną ir vis tiek didinti greitį, lėkti į pražūtį su šypsena, smalsiai laukti akimirkos, kai viskas išlėks į orą. Meilė yra vienintelis užprogramuotas nusivylimas, vienintelė nuspėjama nelaimė, kurios nuolat šaukiamės.“
„Vienintelis svarbus meilės klausimas: kada pradedam meluoti?“
„Negali geisti to, ką turi, – tai priešinga prigimčiai. Štai kodėl gražias vedybas į šipulius sudaužo pirma pasitaikiusi nepažįstamoji.“
„Meilės bėda, man rodos, štai kokia: kad būtum laimingas, tau reikia saugumo, o kad būtum įsimylėjęs – nesaugumo. Laimė grįsta pasitikėjimu, o meilei būtinos abejonės ir nerimas. Trumpai tariant, vedybos sugalvotos, kad būtume laimingi, bet ne tam, kad būtume įsimylėję.“
„Kai žinai, dėl ko myli žmogų, vadinasi, tu jo nemyli“.
„Laimė – tai nelaimės tylėjimas.“
„Meilė – kaip amerikietiški kalneliai. Pakyli, nusileidi, pakyli, nusileidi, galų gale apsivemi...“
„Vienintelė gera naujiena: nelaimė verčia liesėti.“
„Niekas nenori vienatvės, nes ji suteikia per daug laiko apmąstymams. O kuo daugiau mąstai, tuo esi protingesnis, vadinasi, liūdnesnis.“
„Meilė trunka tiek laiko, kiek reikia, ir man visai nesvarbu kiek. Bet jei nori, kad ji tęstųsi, turbūt reikia išmokti gerai nuobodžiauti. Rasti žmogų, su kuriuo nori stumti laiką. Amžina aistra neegzistuoja, tai pamėginkim bent nuobodžiauti maloniai.“
„Laimė baugina daug labiau negu nelaimė.“
6.2
47
27%
