Sveiki, cinema.lt skaitytojai,
Kai kino salėse sukasi “Kino pavasario” filmai, jokiems kitiems filmams, atrodo, nebėra laiko. Tačiau tiems, kurie į “Kino pavasarį” nežiūri kaip į maratoną, kurio tikslas per kiek įmanoma trumpesnį laiką pamatyti kiek įmanoma daugiau filmų, jų priimta taktika gali ir atsipirkti – juk nemažai “Festivalio perlų” anksčiau ar vėliau vėl atklys į kino ekranus, taip paneigdami mitą, kad geras kinas Lietuvoje apsilanko tik kokioms dviem savaitėms. Lietuvos žiūrovai jau ne kartą aiškiai pasakė, kad yra pasirengę susipažinti ne tik su kino klasika (jau ne kartą didelio susidomėjimo sulaukė ne tik “Kino pavasario” rengtos retrospektyvos, bet ir kasmetinės kino centro “Skalvija” iniciatyvos supažindinti su laiko patikrintu kinu), bet ir su šiuolaikine kino kalba, kuri ne visada sutampa su Holivudo produkcija. Beje, apie pastarąją nereikia galvoti blogai, nes taip pakliūsime į kvailas klišes, kad viskas, kas kuriama anapus Atlanto tėra menkos vertės vaizdeliai. JAV nepriklausomo kino savaitė įrodė, kad šalia Holivudo egzistuojanti kitokio kino pramonė yra reikalinga ir mėgiama. Ir “Kino pavasario” filmų nereikia visiškai atskirti nuo didžiosios kino produkcijos – savitos kino kalbos paieškos, kurios dažnai prilipina nekomercinio kino etiketę, nėra populiarumo ar pelno atsisakymas. Tai greičiau nenoras pelnytis iš specialiųjų efektų, gražių ir laimingų istorijų ir tam tikro paprastumo, kuris visada yra populiaresnis nei juostos, skatinančios matomą vaizdą apmąstyti. Juk poreikis mąstyti, o ne imti, rinktis, o ne griebti – brandos ženklas, brandos, kuri leidžia susipažinti ir su sunkesnio kalibro filmais. Netikėtas “Citrinmedžio” ir puikios šių metų animacijos.
Gražaus pavasario ir gražaus kino.
www.cinema.lt informacija
30%
7.4
77
