Sveiki, cinema.lt skaitytojai,
Prieš akis – dviejų savaičių kino maratonas. Kodėl? Nes pagaliau prasidėjo „Kino pavasaris“, kuris kino ekranus užpildys puikiais, iki šiol nematytais, šokiruojančiais, pradžiuginančiais, ir originaliais filmais iš viso pasaulio. Programa, kurią sudaro daugiau nei 100 filmų privers varvinti seilę ir užkietėjusius bambeklius, kurie mėgsta skųstis, kad kino teatruose niekada neranda jų skonį atitinkančių filmų. Iš tikrųjų, „Kino pavasaris“ šiemet turėtų pradžiuginti visus: ir rimtų dramų mėgėjus, ir romantiškų istorijų fanus, ir tuos, kurie mėgsta stebėti pasaulį pro dokumentinių filmų prizmę ar domisi kino klasika. Tačiau šis įvairumas anaiptol nėra festivalio trūkumas, jis nereiškia programos neišbaigtumo ar organizatorių pataikavimo žiūrovams – priešingai, įvairios programos, nors ir pristatančios skirtingą kino kalbą, turi vieną bendrą bruožą – kokybę. Vis dėlto, gali būti tikrai nelengva pasirinkti, kuriems festivalio filmams skirti pirmenybę, todėl šioje apžvalgoje sieksime pristatyti bent kelias juostas, kurios turėtų susilaukti žiūrovų dėmesio.
Nemažai festivalio filmų sudomins tuos, kurie daugiau ar mažiau seka, kas vyksta pasaulyje ir domisi politika. Tokie filmų net keletas. Pradėti galima nuo sudėtingo, bet labai paveikaus rusų režisieriaus Aleksandro Sokurovo pasakojimo apie Čečėnijos karą filme „Nepatogi tiesa“ kūrėjų filmas pralenkia Al Gorą ir jo paskaitas apie skęstančias baltąsias meškas, tačiau dar keletas faktų apie nuolat kintantį pasaulio klimatą tuo besidomintiems tikrai nepakenks. Į „11-tą valandą“ verta nueiti ir skeptikams – galbūt puikiai dokumentuoti pasakojimai privers pakeisti vartotojišką gyvenimo būdą į kiek draugiškesnį gamtai.
Klasikos mėgėjams – vokiečių režisieriaus Rainer Werner Fassbinder ir prancūzų aktorės Isabelle Huppert retrospektyva.
Gražių įspūdžių su „Kino pavasariu“.
www.cinema.lt informacija
7.9
86
97%
