Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Po savaitės prasideda vasara, o su ja į kino teatrus atkeliauja ir lengvo turinio pramoginiai filmai, pasižymintys skambiais pavadinimais ir žinomais aktoriaus. Belaukiantiems naujausių “Terminatoriaus” ar “Hario Poterio” serijų pats laikas suskubti ieškoti senųjų filmų ir atgaivinti prisiminimus, kas vyko ankstesnėse serijose. Na, o tiems, kurie verčiau renkasi nemirtingą klasiką, duris visada atveria Ozo kino salė, paskutinį pavasario savaitgalį siūlanti pakeliauti kartu su S. Kubrick “2001: Kosminė Odisėja”.
Atsitiktinumas, tačiau po neištirtas visatos erdves keliauti galima ir su šios savaitės premjera – antrąją F. Bondarčiuko filmo “Gyvenama sala” dalimi. Laikomas brangiausiu kino filmu Rusijos kino istorijoje, “Gyvenama sala” yra brolių Strugackių romano ekranizacija. “Stalkerio” kūrėjų sukurta ateities vizija yra ir totalitarinio režimo kritika, nė ką nenusileidžianti klasika tapusiai Džordžo Orvelo knygai “1984”. Kaip jau matėme pirmojoje dalyje, F. Bondarčiuko kuriamas pasaulis yra labai nevienodas – mistinius gamtos peizažus keičia industriniai interjerai, kuriuose žmogus tiesiog pradingsta. Kita vertus, estetinė filmo pusė pribloškia originalumu, kurio nebedaug liko panašios tematikos filmuose iš Holivudo, kur futuristinės vizijos apsiriboja sudėtingais technologiniais mechanizmais, mažai dėmesio skirdamos vaizduojamos visuomenės tarpusavio santykiams. Tiesa, F. Bondarčiukas kuria pramoginį veiksmo filmą, kuris nė iš tolo ne pretenduoja į A. Tarkovskio “Stalkerio” dvasią, tačiau “Gyvenama” sala yra malonus akiai filmas, kuriame dar galima rasti ir gilesnių minčių. Tiems, kurie kine minčių neieško, neabejotinai patiks jaunieji aktoriai, šmaikščiai ir nuoširdžiai kuriantys savo personažus iš ateities.Jaunyste ir drąsa pasižymi ir “Gatvės vaikis” – juosta apie nelegalias gatvės kovas. Filmas svyruoja tarp švelnios juostos apie gangsterius, kelių scenų iš “Rokio” ir šiuolaikinės socialinės dramos, t.y. juostoje rasite daug persipynusių temų. Vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas filmo herojui, kuris New York’o gatvėse kaunasi už laimę ir ramybę, pamažu susikurdamas savo gyvenimo pagrindą. Kokia to kaina? Nuolatinė kova už būvį, kurioje romantikos yra nedaug. “Gatvės vaikis” - filmas apie kitokį New York’ą ir kitokias kovas.
Romantinių komedijų mėgėjams savaitgalį prašviesins M. McConaughey, į kino ekranus atkeliaujantis su savo naujausiu filmu “Mergišiaus praeities vaiduokliai”. Aišku, filmas labiau tiktų kalėdiniam sezonui, nes vizijas ir dvasias matantis vyrukas yra tipinis “Kalėdų giesmės” personažas, tačiau šį kartą M. McConaughey personažą persekiojančios buvusių merginų dvasios turi kitą tikslą nei “Kalėdų giesmės” vaiduokliai – o gi priminti, kad lengvas mergišiaus gyvenimas yra nieko nevertas be meilės. Žinoma, kaip ir visose romantinėse komedijose, gyvenimo moteris pasirodo esanti pati keisčiausia ir taip gerai pažįstama, kad, rodos, romantikos ir negali būti. Jos ir nėra – yra tik dar vienas bandymas kino ekrane pakabinti patikusią merginą. Ir dar viena romantinių komedijų pabaiga. Belieka pasidžiaugti, kad ši komedija iš tikrųjų karts nuo karto prajuokina, ypač kai ekrane pasirodo “vaiduokliai”.
Tuo tarpu pasaulinėje kino arenoje netyla kalbos apie jau pasibaigusio 62 Kanų kino festivalio siurprizus. Pirmiausia, teko dar kartą nusivilti garsiais vardais, sugebėjusiais festivalyje pristatyti absurdiškus, kontraversiškus ar tiesiog šokiruojančius filmus. Nemažą skandalą su “Antikristu” sukėlęs L. van Trier net gavo specialiai jo juostai įsteigtą “anti-prizą”, o Q. Tarantino su B. Pitt’u liko be laurų ir su nemaža kritikos doze. Net P. Almodovar’as su P. Cruz nenustebino priekabios komisijos, Auksinę palmės šakelę skyrusios vokiečių filmui “Balta juosta” apie mažą protestantų miestelį prieš Pirmą Pasaulinį karą. Tiesa, nemažai Kanų festivalyje rodytų filmų pamatysime per artimiausius mėnesius, tad komisijos prizus ir anti-prizus galės įvertinti ir Lietuvos žiūrovai.
Gražios gero kino savaitės.
7.6
60%
72
