Sveiki, cinema.lt lankytojai,
Kartu su visais kino mėgėjais cinema.lt siunčia sveikinimus kino centrui “Skalvija”, “Europa cinemas” kino teatrų konferencijoje gavusiam apdovanojimą už geriausią 2009 m. kino programą. Iš tiesų, ilgus metus “Skalvijos” vardas siejamas su geru, kokybišku, nekomerciniu kinu, su filmais, kurie žymiausiuose kino festivaliuose nuskina laurus, su ypatingomis ypatingų kino kūrėjų darbų peržiūromis, su margais festivaliais vaikams, jaunimui ir pagaliau visiems kino mėgėjams. Džiugu, kad “Skalvijos” pasiryžimas kiekvieną savaitę pradžiuginti gerais filmais buvo pastebėtas ir už Lietuvos ribų.
“Skalvija” neužmiega ant laurų ir šią savaitę žiūrovus kviečia į režisieriaus M. Haneke juostą “Baltas kaspinas”, laimėjusį “Auksinės palmės šakelę” Kanų kino festivalyje. Filmas įdomus ir kartu gluminantis. Juodai baltoje juostoje matome XX a. pradžios Vokietijos miestelį – jaunas mokytojas stebi keistus, iš pirmo žvilgsnio nesusijusius įvykius, kurie slepia miestelyje tvyrančią agresiją ir priešiškumą. Nelaimingi atsitikimai šokiruoja savo žiaurumu, tačiau dar baisesnė yra nematoma miestelio gyvenimo pusė, tai, kas vyksta padoriuose namuose kai to nemato kiti. “Baltas kaspinas” pasakoja apie vaikus, kurių vaikystė pažymėta žiaurumu, išnaudojimu ir neteisybe, vaikus, kurie suaugę gali nebeatskirti gėrio ir blogio. M. Haneke filmo žiūrovus intriguoja užuomina, kad juosta galėtų paaiškinti nacizmo gimimą. Ar tai tiesa? Atsakymai kino centre “Skalvija” ir juostoje “Baltas kaspinas”.
Į kino teatrus atkeliauja ir naujausias lietuviškas filmas “Kai apkabinsiu tave”. Režisieriaus K. Vildžiūno juosta nukelia mus į pokario Berlyną – miestą dalinanti siena yra ir dviejų pasaulių susitikimas. Vienoje pusėje matome laisvus ir gyvenimu besimėgaujančius vakarus, kitoje – rūstų ir griežtą sovietinį pasaulį. Ar kas nors savo noru drįstu peržengti ribą, skiriančią du Berlynus? “Kai apkabinsiu tave” pasakoja apie du karo ir pokario įvykių išskirtus žmones – tėvą ir dukrą, viltingai laukiančius susitikimo. Jie labai arti, o kartu labai toli. Juos skiria ne tik namų sienos, bet ir ideologijos, taisyklės, nužmoginimas. Filmas įdomus, nes bando liesti Lietuvoje menkai plėtotą temą – pokario išeivių patirtį, jų, atskirtų nuo artimųjų ir tėvynės, bandymus pradėti naują gyvenimą. Tačiau senojo taip lengvai nepamirši.
Didžiuosiuose kino ekranuose pradeda suktis intriguojanti juosta “Volstrytas: pinigai nesnaudžia”. Pasaulinės krizės akivaizdoje juosta itin aktuali, nes suteikia galimybę žvilgtelėti į paprastiems žmonėms nežinomą finansų pasaulio pusę. Kaip žlunga bankai? Kaip nuvertėja akcijos? Kaip gaunami ir prarandami milijonai? Kaip atrodo žmonės, nuo kurių sprendimo priklauso daugybės žmonių likimai? Ar kovoje dėl milžiniškų pinigų dar yra svarbi šeima ir meilė? Filmo kūrėjai nevengia žiūrovų vedžioti už nosies, leisdami jiems patikėti tuo, ką vėliau paneigia. Ir gerai – taip žiūrovas geriau supras ne visada įtikinamą filmo siužetą. O gal ir ne siužete esmė – žiūrint filmą užtenka pagalvoti, kad visa tai gali būti realu. Ir tai turėtų sukelti baimę.
Dar vienas šios savaitės premjera – drama “Įsileisk mane”. Prieš pusantrų metų pasirodęs to paties pavadinimo švedų filmas išmoningai ir jautriai pasakojo istoriją apie mergaitę vampyrę ir naują jos draugą – mokykloje engiamą berniuką. Tuo metu buvo pati “Saulėlydžio” sagos manijos kulminacija, ir naujas požiūris į vampyrus nustebino ir sužavėjo daugelį. Filmas buvo toks sėkmingas ir populiarus (ir nei gražūs kūnai, nei populiarūs aktoriai čia niekuo dėti), kad istoriją nusprendė perkurti Holivudas. Tačiau ar perdirbinys geresnis nei originalus? Žiūrint filmą stebina jo nuspėjamumas, ko visiškai nesijautė švediškame “Įsileisk mane” variante. Stebina ir siaubo scenų supaprastinimas, darant jas malonesnes akiai, tačiau mažiau paveikias širdžiai. Ir nors naujasis “Įsileisk mane” išvengia vampyrų vaizdavimo klišių, personažų žavumas neleidžia pilnai įsijausti į istorijos dramą. Vis dėlto, nematę “Įsileisk mane” originalo, naujajame filme ras tikrai daug dėmesio vertų dalykų. Verčiausia – vampyrus.
Kino teatruose vis dar karaliauja “Haris Poteris ir mirties relikvijos”. Ir, reikia pripažinti, karaliauja pelnytai.
Gražios savaitės su kinu.
6.0
33
27%
