„Bet kokia kūrybinė profesija kaip nepasiekiamas horizontas. Jei tik jį pasieksi - viskas baigta...", - šie šviesaus atminimo smuikininko virtuozo Raimundo Katiliaus (1947-2000 m.) žodžiai tapo dokumentinio filmo „Nepasiekiamas horizontas" apie šią iškilią asmenybę moto.
Mieste, kuriame horizontas atrodo labiausiai nutolęs, - Klaipėdoje, lapkričio 9 d., festivalio „Alternatyva 2006 - Gamta" metu, įvyko filmo premjera.
„Nepasiekiamas horizontas" - jauno kino režisieriaus Jono Urbonavičiaus debiutas. Labai reikšmingas debiutas, nes šis filmas išsamiai ir kartu labai paprastai rekonstruoja Raimundo Katiliaus portretą, atgaivina ir įamžina jo atminimą.
Tai pirmas tokios apimties filmas apie šį iškilų smuikininką ir pedagogą. Sukurti jį, pasak filmo konsultantės, muzikologės Vytautės Markeliūnienės bei prodiuserio Rimvydo Markeliūno, skatino labai gili ir skaudi tuštuma, atsivėrusi netekus R. Katiliaus.
R. Katilius savo kelią pradėjo M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Lietuvos konservatorijoje, Piotro Čaikovskio muzikos akademijoje. 1970-1972 m. laimėjęs keturiuose tarptautiniuose konkursuose ir tapęs pirmuoju lietuvių atlikėju, taip gausiai vainikuotu laurais jis grįžo į Lietuvą ir atsidavė nepaprastai aktyviai koncertinei veiklai bei pedagogikai (dėstė Lietuvos muzikos akademijoje).
R. Katilius sugrojo milžinišką klasikinės muzikos repertuarą. Per metus jis surengdavo apie 80 koncertų solo, su įvairiais ansambliais bei orkestrais. Jis paliko šimtus įrašų Lietuvos radijo fonde ir išugdė apie 60 mokinių. Jis buvo vadinamas „muzikų sąžine".
Ypatinga Maestro aura išties stipriai juntama ir filme „Nepasiekiamas horizontas". Po premjeros Klaipėdoje žiūrovai sėdėjo nuščiuvę, lyg bijodami išsklaidyti iš ekrano išspinduliuotą pakylėtą dvasią. „Rodos, lyg Raimundas Katilius būtų ką tik čia kartu su mumis buvęs", - atmosferoje tvyrantį pojūtį išsakė muzikologė Vytautė Markeliūnienė.
Trejus metus kurtas dokumentinis filmas „Nepasiekiamas horizontas" sukomponuotas iš dokumentinių kadrų, kuriuose nufilmuotas grojantis Raimundas Katilius įvairiais laikotarpiais ir interviu įrašų, kuriuose jo studijų draugai (smuikininkas Ivan Monighetti), scenos partneriai (pianistai Larisa Labkova, Petras Geniušas, Golda Vanberg-Tanz, dirigentas Donatas Katkus, muzikologai (Ona Narbutienė, Edmundas Gedgaudas), kompozitoriai (Ona Narbutaitė, Osvaldas Balakauskas) profesionaliai komentuoja smuikininko asmenybę bei jo grojimą-kūrybą.
„Bendraudamas su žmonėmis Raimundas Katilius buvo ekscentriškas, atšiauraus būdo, tiesiai, žodžių nerinkdamas, sakydavo tiesą, bet, kai grodavo jis tapdavo nepaprastai jautrus, švelnus..."
„Jis labai nepasitikėjo savimi. Labai nuoširdžiai ir daug dirbo. Jis buvo labai valingas."
„Jis išmokė klausyti. Grojant su juo bendravimas vykdavo tik per muziką, per sielą..."
„Jis nebuvo žvaigždė, grodamas jis buvo labai arti klausytojo. Žmonės, kuriuos mes dažnai vadiname žvaigždėmis niekada nesulaukia tokios meilės, kaip žmonės mylėjo R. Katilių..."
„Jis smuikuodavo visu savimi. Visa muzika, kurią jis atlikdavo, gaudavo jo asmenybės atspalvį".
Tai tik keletas minčių apie smuikininką Raimundą Katilių iš filmo „Nepasiekiamas horizontas".
Klausydama jų, klausydama muzikos, kurią groja R. Katilius, pagalvojau: „Jis pats dabar yra tarsi tas „nepasiekiamas horizontas", iš Anapus švytintis pavyzdys, kuriuo seka mokiniai, kad ir festivalį „Alternatyva" organizuojantis smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris...
Bernardinai.lt informacija
8.1
66
27%
