Filmo sėkmė – energingas ir įtikinantis jaunųjų „Auklėtojų“ maištas

Janas (akt. Daniel Bruhl) ir Piteris (akt. Stipe Erceg) yra jauni maištautojai ir nenumaldomai trokšta pakeisti pasaulį. Jie gyvena labai kukliai, sunkiai dirba už mažus atlyginimus ir velniškai nekenčia prabangos pertekusių turtuolių.

Jaunatviško idealizmo kupini jaunuoliai keršyja už socialinę neteisybę ypač originaliai, savo misiją užbaigdami intriguojančiais užrašais ant sienų ("Jūsų gerovės dienos jau suskaičiuotos", "Jūs esate pernelyg turtingi" arba "Pas jus yra perdaug pinigų") ir pasirašo išgalvotu pseudonimu "Auklėtojai".

„Nors filmo idėjos retai apčiuopia daugiau nei bendra socializmo ir konservatyvizmo kritika, „Sudie, Leninai“. Dabar jis sugrįžta į ekranus labai panašiu vaidmeniu labai panašaus žanro filme. 23-jų metų Danieliui jau dabar pranašaujama didžiulė karjera. Tokio ankstyvo ir ryškaus debiuto Vokietijos kino istorijoje dar nebuvo. Jam 23-eji, bet jūs jau dabar galite aplankyti jo fanų puslapį.

Julia Jentsch – dar viena filmo aktorė, vaidinanti Julę, ir laimėjusi Bavarijos kino apdovanojimuose pagrindinį prizą jaunųjų aktorių kategorijoje, o taip pat – už geriausiai sukurtą vaidmenį Vokietijos kino kritikų apdovanojimuose. Ko gero, būtų nesąžininga kuom nors iš šios genialios jaunosios trijulės išskirti ir Peterio personažą suvaidinusį Stipe‘ą Ercegą. Kaip ir pamiršti tikrai įspūdingo milijonieriaus vaidmens atlikėją – Burghartą Klaußnerį.

Aktoriai sukuria filmo aštrumui suteikiančio psichologizmo. To iš jų reikalauja pati filmo logika. Šalia socialinio akcento, „Auklėtojai“ yra ir asmeninė trijų jaunuolių ir milijonieriaus verslininko drama. Čia pasakojama ne tik apie liberalizmą ir kairuoliškumą, bet ir apie meilę, pyktį, pavydą, pasitikėjimą, ištikimybę (žmonėms ir idealams). Staigiai iki kraštutinumų šaunantys scenarijaus posūkiai – meilės scena laikinai okupuotame turtingųjų namo baseine, naivių įsitikinimų vedini išpuoliai, įkaitų dramos įkarštis, nuolatinė įtampa meilės trikampio situacijoje – ir čia žavūs, spontaniški ir energingi negali neužkariauti žiūrovo simpatijų ir neįtraukti į patį veiksmo epicentrą.

Režisierius Hans Weingartner pabrėžia, kad ši puiki aktorių komanda puikiai įgyvendina jo siekį vėlgi atsisukti į socialinį herojų ir su precizišku psichologiniu subtilumu nagrinėti nuolatinį žmogaus tapsmą, įtampas tarp laisvės troškimo ir komformizmo. Ir viena, ir kita turi savo kainą. Tačiau tam suprasti reikia tiek žvilgsnio iš šalies, tiek hipnotizuojančios spontaniškos energijos. Ir tai be dvejonių galima pažadėti filmo „Auklėtojai“ žiūrovams.