Prancūzijos animacijos meistrų Hélène Giraud ir Thomaso Szabo sukurti sumanūs vabalėliai nuotaikingame filme visai šeimai „Didžioji skruzdėlyčių karalystė" (angl. „Minuscule: Valley of the Lost Ants") jau atkeliavo į Lietuvos kino teatrus. Tiesa, skruzdėlių sugebėjimai, kokius pamatys filmuko žiūrovai, yra ne iš piršto laužti.
Animacinės juostos „Didžioji skruzdėlyčių karalystė" premjeros proga siūlome sužinoti net 10 įdomybių apie protingąsias skruzdėles - juk jos bene vienintelės iš vabzdžių pasaulio puikiai moka organizuoti darbus ir net rengtis mūšiui.
1. Skruzdėlės tikrai protingos. Pagal smegenų ir viso kūno dydžio santykį, skruzdės turi didžiausias smegenis gyvūnijos pasaulyje, jas sudaro apie 250 tūkst. smegenų ląstelių. Skruzdės mokslininkų laikomos protingiausiais vabzdžiais.
2. Žemdirbystės žinovės. Skruzdės pradėjo darbuotis žemės ūkio srityje net 50 mln. metų prieš tai, kai žmonės išmoko užsiauginti valgomus augalus. Labiausiai stebina tai, kad skruzdėlės išmano sudėtingus sodininkystės metodus - jos išskiria chemines medžiagas, kurios turi antibiotinių savybių ir slopina pelėsių augimą, taip pat jos moka tręšti savo „plantacijas". Viena iš skruzdžių rūšių (angl. Leafcutter ants) net išmano kaip užauginti grybus, kuriais išmaitina savo koloniją. Grybams reikia tam tikrų sąlygų, kurias skruzdėlės sudaro sukurdamos įmantrią angų ir tunelių sistemą, kuri padeda kontroliuoti drėgmę ir temperatūrą.
3. Karo meistrės. Skruzdėlės yra vieninteliai gyvi padarai be žmonių, kurie į karą eina organizuotomis kuopomis. Mūšius šie vabzdžiai rengia norėdami užimti teritoriją ir kitų skruzdžių kolonijų maisto išteklius (būtent tokią situaciją išvysite filme „Didžioji skruzdėlyčių karalystė"). Bene įdomiausi dalykai - kad skruzdžių karai turi savo strategiją, o kai kurios skruzdžių rūšys deleguoja į kovą po vieną čempioną, kurie susigrumia tarpusavyje. Taip pat skruzdės nenaikina sutriuškinto priešo, tačiau paima jį į nelaisvę ir kalinius paverčia vergais, dirbančiais nugalėtojų kolonijai.
4. Jų daugybė. Žemėje gyvenančių skruzdžių biomasė apytiksliai lygi visų pasaulyje gyvenančių žmonių biomasei.
5. Buriasi į kolonijas. Kai kurios skruzdžių rūšys formuoja milžiniškas kolonijas, kurios driekiasi šimtus kilometrų, jose telpa milijonai lizdų. Skruzdės iš skirtingų lizdų, bet tos pačios kolonijos dažniausiai nesielgia agresyviai vienos su kitomis. Kartais skruzdžių miestai nusidriekia ir į gylį, kuris gali siekti 6 metrus ar net daugiau.
6. Tegyvuoja karalienė! Skruzdės-darbininkės gyvena maždaug 45-60 dienų, tačiau kolonijos motinėlė-karalienė gali gyventi ir 20 metų. Po jos mirties kolonija išgyvena daugiausiai porą mėnesių. Karalienės retai keičiamos kitomis.
7. Yra ir mesėdžių. Afrikoje ir tropinėse Azijos dalyse yra skruzdžių rūšių, kurios gali nugalabyti gyvūnus ir juos suėsti. Šios galingos medžiotojos susiburia į kolonijas, kuriose kartais būna daugiau nei 20 milijonų skruzdžių. Jos gali būti pavojingos ne tik vorams, kitiems vabzdžiams, bet ir gyvatėms, vištoms ir mažiems žinduoliams.
8. Užsiima „gyvulininkyste". Skruzdėlės ne tik ūkininkauja, renka maistą ir medžioja, bet ir augina gyvulius, tiksliau tariant - amarus. Šie yra ne tik prižiūrimi kaip avių banda, pernešami nuo augalo prie augalo, saugomi nuo gruobonių, bet ir „melžiami", mat amarai išskiria saldų skystį, kurį skruzdės valgo.
9. Gali būti vergvaldės. Viena iš skruzdėlių rūšių vagia lėliukes iš kitų skruzdžių lizdų ir joms išsiritus priverčia naujai gimusias skruzdes dirbti kaip verges jų kolonijoje.
10. Kolonijose yra kastos. Pagal išvaizdą skruzdėlės skirstomos į grupes, pavyzdžiui, darbininkės yra pačios mažiausios, o karės turi didesnes galvas.
Kaip sumaniąsias skruzdėles kine atvaizdavo Prancūzijos animacijos meistrai, Lietuvos kino teatruose pamatyti galite jau nuo šiandien. Linksmi skruzdėliukų ir boružėlės nuotykiai animaciniame filme „Didžioji skruzdėlyčių karalystė" prasideda!
Filmo „Didžioji skruzdėlyčių karalystė" anonsas:
6.4
70
27%
