Šiais metais jau ketvirtą kartą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šiaurės šalių kino festivalis „Scanorama 2006”. Lapkričio 10-30 d., pradedant Vilniumi ir baigiant Klaipėda, bus parodyta daugiau nei 60 filmų. Apie naujojo festivalio programą ir Šiaurės šalių kiną kalbamės su festivalio direktore dr. Gražina Arlickaite.
Kuo Šiaurės šalių kinas gali būti svarbus Lietuvos žiūrovams?
Mano galva, svarbiausi būtų du aspektai. Pirma, tai yra kaimynų kinas. O kartais apie kaimynus mes žinome mažiausiai. Kai buvo pradėtas organizuoti „Scanoramos” festivalis (2003 m.), buvo juntamas tam tikras žiūrovų santūrumas, sąmonėje dominavo prisirišimas prie didžiųjų Europos kino imperijų - Prancūzijos, Italijos. Šiaurės šalių kinas iš esmės apsiribojo pažintimi su trimis režisieriais - Ingmaru Bergmanu, Aki Kaurismakiu ir Larsu von Trieru. Jie, be jokios abejonės, suvaidino ryškiausią vaidmenį populiarindami savo šalių kiną. Tačiau šie iškilūs vardai gal kiek ir užgožė nacionalinį kiną kaip bendresnį reiškinį.
Antra priežastis yra ta, kad per pastarąjį dešimtmetį, sąlyginai jį galime pavadinti „Dogmos” dešimtmečiu, šių šalių kinas neabejotinai tapo pasaulyje pripažintu reiškiniu, kurio reputacija jau tikrai negalima abejoti. Vis daugiau Šiaurės šalių filmų dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Šiais metais iš 49 net 9 šiauriečių filmai yra nominuoti Europos kino akademijos apdovanojimams. Kad ir norvegų režisierius Jensas Lienas. Jis sukuria tik antrą savo pilno metražo filmą „Sušalęs miestas“ (Valkoinen kaupunki), taip pat susitiks su mūsų kino žmonėmis neformaliam pašnekesiui.
Kalbino Dainius Blynas
Bernardinai.lt informacija
7.6
60%
72
