Kodėl kilo idėja ekranizuoti „Geto“ pjesę?

Kitų metų vasarį Lietuvos kino teatruose pasirodysiantis ilgai lauktas filmas „Vilniaus getas“ sukurtas pagal milžiniško populiarumo pasaulio teatrų scenose sulaukusią Joshua Sobolio pjesę „Getas“. Kodėl jaunosios kartos lietuvių režisieriui Audriui Juzėnui kilo mintis ekranizuoti šią tragišką meilės istoriją, užsimezgusią tarp vokiečių karininko ir dainininkės žydaitės?

„Buvau baigęs dokumentinį filmą „Fronto linija“ apie jaunuosius Lietuvos nusikaltėlius, apie gatvės vaikus, ir tiesiog laikraštyje tokia žinutė šmėkštelėjo, maža tokia, gal penkios eilutės, kad Vilniuje švenčiamas geto teatro jubiliejus. Nuo to viskas ir prasidėjo. Taip aš užkabinau šią temą, pradėjau ieškoti šaltinių, žmonių, kurie su ta tema susiję. Ir mano akiratyje pasirodė tikrai nemažai tokių žmonių“, - atvirauja A.Juzėnas.

Grynakrauju lietuviu save vadinantis režisierius sako, kad žydų istorija pradėjo domėtis dar vaikystėje. Tačiau tada jam ne ką tepavykę sužinoti – tėvai ir aplinkiniai vengė kalbėti šia tema.

„Vilniaus gete“ atgimsta praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje įsiliepsnojusi fatališka meilė tarp nacių karininko Kitelio, buvusio aktoriaus ir džiazo muzikanto, bei muzikinio pasaulio žvaigždės dainininkės žydaitės Chajos. Ši meilės istorija įtakojo ir geto teatro įkūrimą.

"Vilniaus getas" - vienas masiškiausių lietuviškų kino filmų. Jame nusifilmavo apie 90 aktorių, o masinėse scenose dalyvaudavo beveik 200 statistų. Pagrindinius vaidmenis juostoje sukūrė garsūs vokiečių aktoriai: Sebastianas Hulkas, vadinamas Vokietijos teatro viltimi, Heino Ferchas (“Trečiojo reicho žlugimas”) ir Jörkas Lamprechtas, bei vengrų aktorė Erica Marozsan. Filme išvysime ir daug pažįstamų lietuvių aktorių veidų: Vytautą Šapranauską, Andrių Žebrauską, Adriją Čepaitę, Alvydą Šlepiką, Evaldą Jarą, Sigitą Račkį, Margaritą Žiemelytę bei Daivą Stubraitę.