Praūžęs 61-asis Kanų kino festivalis, matyt, paklius į istoriją kaip daugumos autorinio kino kūrėjų nesėkmės metai. Tačiau broliai Dardenne iš Belgijos Jean-Pierre ir Lucas, prisiekę griežto realizmo kūrėjai, dukart Kanų kino festivalio laureatai, festivalyje atrodė puikiai. Jų naujas darbas „Lornos tylėjimas“ – malonus festivalio atradimas, gavo apdovanojimą už geriausią filmo scenarijų.
Scenarijus, paremtas tikru vienos socialinės darbuotojos pasakojimu, apie jos brolio- narkomano likimą, kurį rusų mafija nusprendė padaryti albanų pabėgėlės vyru. Broliai Dardenne paėmė istoriją už pagrindą ir priaugino siužetą: dangiškų akių, berniukiškos šukuosenos ir senamadiško vardo savininkė Lorna fiktyviai išteka už bedarbio į narkotikus įnikusio Claudy. Taip ji gauna pilietybę ir laukia kol kieti vyrukai apsirengę odinėmis striukėmis suorganizuos jam perdozavimą. Lorna tapusi našle galės vėl fiktyviai ištekėti, tik šį kartą už rusų mafiozo. Už gautus pinigus ji planuoja atsidaryti kavinukę ir pasirūpinti savo ir savo draugelio, pravarde Sakalas, šviesesne ateitimi. Sakalas, žinoma, puikiai informuotas apie visą šią aferą.
Avantiūra apsunksta tuomet, kai narkomanas Claudy palengva nulipa nuo heroino adatos. Loros širdy kažkas užsidega - prisirišimas, gailestis, meilė? Nesvarbu, bet pokalbiuose su bendrininkais ji, pati to nepastebėdama, vis dažniau įterpia įtartiną frazę: „O gal rusas dar palauks?“
„Lornos tylėjimas“ kino teatruose pradedamas rodyti rugpjūčio 28 dieną.
7.6
60%
72
