Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus atsako: „Ar sportuojančios moterys vyriškėja?“

Festivalis „Kino pavasaris" ruošiasi sportiškai rudens premjerai - rugsėjo 6 d. 19 val. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose „Forum Cinemas" bus pristatytas filmas „Už laisvę bėgti" („Free To Run"). Jo centre - bėgimo sportas, jo raidai trukdę tamsūs įsitikinimai ir socialinės normos. Pavyzdžiui, vos prieš 50 metų moterims buvo draudžiama dalyvauti maratonuose, o bėgimas apskritai buvo laikomas pavojingas moterų gyvybei.

„Filme daug įdomių faktų, bet labiausiai patiko tai, kad jis papasakotas didžiausius pokyčius bėgimo sporte padariusiųjų lūpomis", - sako Kęstutis Linkus, sporto medicinos gydytojas, dirbantis su Lietuvos olimpine irklavimo rinktine.

„Už laisvę bėgti" akcentuojama keletas mitų, kurie ilgą laiką trukdė sklandžiai bėgimo sporto evoliucijai. Ypač moterų. Remdamasis sporto medicinos gydytojo patirtimi, istorinius mitus komentuoja K. Linkus.

Sportuojančios moterys vyriškėja

Nuomonė, kad sportuojančių moterų organizme daugėja vyriškųjų hormonų, yra nepagrįsta. Pasitaiko atvejų, kuomet ima vyriškėti moterų bruožai, tačiau tai labai priklauso ir nuo pasirinktos sporto šakos, genetikos, o kartais - nuo vartojamų anabolinių steroidų. Tačiau ir iš filmo matyti, kad rimtai bėgimo sportu užsiimančios moterys atrodo atletiškos ir išlaiko savo moteriškumą.

Bėgimas sekina moteris

Fizinis nuovargis yra neatsiejama sporto dalis. Išsekimas maratono trasoje yra neteisingai pasirinktos treniruočių metodikos, varžybų taktikos ar fizinio pasiruošimo trūkumo rezultatas. Bėgikai konsultuojasi su profesionalais treneriais, sporto fiziologais ir gydytojais kaip išvengti tokių klaidų, kaip organizmo nualinimas, dehidratacija ir pan. Lygiai taip pat gali nutikti ir vyrams, tad tai niekaip nesusiję su lytimi.

Moterų diskriminacija sporte

Moterų bėgimo varžybų kultūra pas mus įsitvirtina, lyginant su Amerika, vėluodama keliais dešimtmečiais. Tačiau procesas vyksta ir tai labai džiugina. Ir Lietuvoje jau turime moterų bėgimų! Moterų diskriminacija šiuolaikiniame sporte - jau nebėra tokia ryški, kaip rodoma filme.

Klaidos, kurių privaloma išvengti pradėjus sportuoti:

Kuo daugiau - tuo geriau. Tai blogas požiūris. Svarbiausia, ėmus bėgioti, nepersistengti, palaipsniui, iš lėto didinti apkrovas.

Brangi sportinė avalynė - būtinybė! Užaugusieji „ant asfalto" ir gyvenantys vakarietišką gyvenimą žmonėms rekomenduojama sportuoti su kokybiška avalyne, siekiant tausoti sąnarius ir stuburą. Sportuojant batai ir drabužiai yra labai svarbūs gerai organizmo būklei palaikyti. Tačiau, žmonės, užaugę kaime, daug laiko leidę basomis, gali bėgioti ir basomis nekenkdami sąnariams, nes pėda paprastai būna labai stipri ir išvystyta. Pasaulyje vis daugiau žmonių bėga su minimalistine avalyne labai plonu padu, kad pėda kuo geriau jaustų žemę.

Bėgimas tinka visiems. Taip - bėgti gali visi, tačiau turint lėtinių ligų ar traumų, bėgimas gali paskatinti šių būklių blogėjimą, tad prieš pradedant sportuoti, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju ar kineziterapeutu. Kitu atveju, galima sau dar labiau pakenkti.

Užtenka tik bėgimo. Labai svarbu padaryti tiek apšilimą, tiek atvėsimą bėgimo treniruotės metu. Būtina stiprinti pilvo preso pratimus ir lavinti stuburą stabilizuojančius raumenis. Kitaip net ir nekaltas bėgimas gali baigtis traumomis.

Skauda - praeis. Jei pradėjus sportuoti, pajuntamas skausmas, simptomų ignoruoti jokiu būdu negalima. Privaloma kreiptis į specialistus, nes kažką darote ne taip. Greičiausiai tai nepraeis, o problema tik gilės.