Tarptautinis moterų kino festivalis – „Šeršėliafam“ atkeliauja į Panevėžį

Jau septintus metus iš eilės į kino sales atkeliauja tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam". Kovo 16-17 d. festivalis svečiuosis Panevėžyje, kino centre „Garsas". Festivalis lieka ištikimas šūkiui „iš jos gali tikėtis visko" ir pristato drąsius, originalius bei tabu laužančius moterų režisierių ir apie moteris sukurtus filmus.

Talentingos ir žavingos prancūzų aktorės Catherine Deneuve gerbėjams - ją išgarsinęs Luiso Buñuelio filmas „Dienos gražuolė". Festivalis pagerbs ir lietuvių aktorę Gabiją Jaraminaitę-Ryškuvienę Donato Banionio režisuotoje dramoje „Neatmenu tavo veido".

Prancūzų aktorė Juliete Binoche įkūnys žurnalistę, rengiančią straipsnį apie studenčių prostituciją, lenkų režisierės Malgorzatos Szumowskos filme „Jos".

Kovo 16-17 dienomis kino centre „Garsas" išvysite šiuos festivalio filmus:

Mergaitės /Flickorna/Švedija, drama,1968 m., 1:40 min. režisierė - Mai Zetterling; vaidina: Bibi Andersson, Harriet Andersson, Gunnel Lindblom, Gunnar Björnstrand

Mergaitės - ketvirtasis Mai Zetterling darbas. Tai šiuolaikinė drama apie vedybas, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka mėgstamiausios Ingmaro Bergmano aktorės. Juosta, tapusi režisierės Mai Zetterling raktu į feministinį kiną, atskleidžia ekscentriškas, dažnai juokingas, tačiau pozityvias teigiamas trijų pagrindinių veikėjų asmenybes.

Jos /Elles/Prancūzija, Lenkija, Vokietija, drama, 2011 m., 1:36 min., režisierė - Malgoska Szumowska

Vaidina: Juliette Binoche, Joanna Kulig, Anaïs Demoustier

Prancūziškojo ELLE žurnalistė rašo straipsnį apie studenčių prostituciją. Dviejų merginų istorijos priverčia vidutinio amžiaus rašytoją pervertinti savo pačios gyvenimą ir šeimą. Režisierė drąsiai nušviečia moters seksualumą ir visą jo sudėtingumą.

Dienos gražuolė /Belle du jour/ Prancūzija, Italija, komiška drama, 1967 m., 1:42 min., režisierius - Luis Bunuel

Vaidina: Catherine Deneuve, Michel Piccoli, Pierre Clémenti

Gražuolė Severine gyvenime nuobodžiauja. Savo vyrą Pierre ji myli, bet su juo nesugeba realizuoti seksualinių savo fantazijų. Kūniškuosius malonumus Severine pradeda tenkinti parsidavinėdama prabangiame viešnamyje. Frigidiška namuose, ten ji išpildo slapčiausius savo norus. Bent jau iki tol, kol vienas iš pastovių klientų jos neįsimyli.

Moteris be pianino /La mujer sin piano/ Ispanija, drama, 2009 m., 97 min., režisierius - Javier Rebollo

Vaidina: Carmen Machi, Pep Ricart, Jan Budar

Roza - ištekėjusi moteris, neturinti nei draugų, nei socialaus gyvenimo. Ji atsidavusi šeimai, savimi mažai rūpinasi. Roza mano esanti negraži. Atėjus nakčiai, ji užsideda peruką, užsimauna šiukšlių konteineryje rastus aukštakulnius ir išeina iš namų. Madrido stotyje ji laukia pirmojo autobuso, kuris nuvežtų į bet kurį Europos miestą. Laukimo salėje Roza susipažįsta su lenku Radeku. Jis parodys Rozai naktinį gyvenimą, įtrauks į nepamirštamą nuotykį. Pagrindinį vaidmenį filme atliko viena populiariausių Ispanijos televizijos aktorių Carmen Machi (ji vaidino ir Pedro Almodovaro „Šaltuose apkabinimuose").

80 dienų /80 Egunean/ Ispanija, drama, T, 2010 m., 1:45 min., režisieriai: Jon Garaño, José Mari Goenaga

Vaidina: Itziar Aizpurua, Mariasun Pagoaga, Jose Ramon Argoitia

Lankydamos giminaičius San Sebastiano ligoninėje netikėtai susitinka dvi vaikystės draugės. Po penkiasdešimties metų pertraukos moterys iš naujo atranda ryšį ir dalijasi prisiminimais. Jų gyvenimai susiklostė labai skirtingai: Achun tapo ūkininko žmona, o Maitė - karjeros aukštumas pasiekusi muzikantė. Niekad neslėpusi savo seksualinės orientacijos Maitė prisipažįsta esanti liesbietė ir tai labai sutrikdo Achun. Moteris blaškosi tarp užgimusios aistros Maitei ir santuokinių įsipareigojimų.

Neatmenu Tavo veido /Lietuva, socialinė drama, T, 1988 m., 1:23 min., režisierius - Raimundas Banionis

Vaidina: Gabija Jaraminaitė, Eugenija Šulgaitė, Albinas Keleris, Gediminas Karka irk t.

Apleistame name ant Nemuno kranto įsikūrė vaikų širdininkų sanatorija. Čia patenka persistengęs sportininkas Saulius, kuriuo, kaip nauju veidu, tuoj visi susidomi, o labiausiai - anemiška Leta, matyt, turinti įgimtą širdies ydą. Tiesa, tas visų dėmesys pasireiškia netradiciškai: šiurkštumu, provokacijomis, netaktu. Tokia jau sanatorijos kasdienybė, kurioje kiekvienas stipriau ar silpniau išgyvena savąjį nepilnavertiškumą.

Festivaliai: Visbadenas (Vokietija) 1988; Kosta de Estoril (Portugalija) 1989 - prizas už režisūrą; Maskvos pirmasis tarptautinis festivalis 1989 - Grand Prix.